1 nuotr.Seimas sudarė specialiąją tyrimo komisiją, kuri turėtų ištirti ir pateikti Seimui išvadą, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą Seimo nariui socialdemokratui Mindaugui Basčiui.
Už šios komisijos sudarymą ketvirtadienį balsavo 78 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, 9 parlamentarai susilaikė. Iki gegužės 1 d. komisija turės pateikti Seimui išvadas.
Komisijoje dirbs Seimo nariai Rimas Andrikis, Arvydas Anušauskas, Vytautas Bakas, Dainius Gaižauskas, Arūnas Gelūnas, Agnė Bilotaitė, Jaroslavas Narkevičius, Arvydas Nekrošius, Juozas Olekas, Virginijus Sinkevičius, Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė.
Komisijai vadovaus „valstiečių" atstovas Seimo narys Dainius Gaižauskas, o pavaduotoju bus konservatorius Arvydas Anušauskas.
45 Seimo narių grupė, kurioje yra "valstiečiai", socialdemokratai ir Mišrios parlamentarų grupės atstovai, pasiūlė ištirti, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procedūrą M. Basčiui.
Parlamentarų nuomone, būtina visapusiškai, objektyviai ištirti ir teisiškai įvertinti, ar M. Bastys savo veiksmais nesulaužė duotos priesaikos.
Šių metų kovo 9 d. viešumoje pasirodė informacija, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) nesuteikė Seimo nariui M. Basčiui leidimo dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma "Visiškai slaptai" dėl nuolatinių ir niekur viešai nedeklaruotų jo ryšių su Rusijos Federacijos verslo ir valstybinių įmonių atstovais bei fiziniais asmenimis.
"Šie nedeklaruoti ryšiai kelia pagrįstą įtarimą, kad M. Bastys veikė atstovaudamas ne Lietuvos, bet kitos valstybės interesams, taip sulaužydamas duotą Seimo nario priesaiką", - sakoma apkaltos teikime.
Apkaltos iniciatoriai pažymi, kad Seimo narys savo viešai skelbiamoje Privačių interesų deklaracijoje nėra deklaravęs ryšių su Jevgenijumi Kostinu, Piotru Vojeika, Ernestu Mackevičiumi, Saturnu Dubininku ar Vadimu Pachomovu, nors Privačių interesų deklaracija aiškiai nurodo, jog Seimo narys (ir kandidatas į Seimo narius) privalo deklaruoti bet kokius kitus duomenis ir ryšius su Lietuvos ir kitų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas.
"Tai leidžia teigti, kad M. Bastys siekė sąmoningai nuo visuomenės nuslėpti po VSD pažymos paviešinimo išaiškėjusią informaciją apie įvardytus ryšius", - sakoma apkaltos teikime.
Apkaltą inicijuojantys Seimo nariai pažymi, kad yra pakankamai pagrindo daryti išvadą, jog "Seimo narys M. Bastys šiurkščiai sulaužė Seimo nario duotą priesaiką, kuria pasižadėjo "visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę", "sąžiningai tarnauti Tėvynei" ir "būti ištikimu Lietuvos Respublikai", nes nuslėpė savo ryšius su Rusijos valstybinių įmonių bei verslo atstovais ir fiziniais asmenimis, veikė atstovaudamas ne Lietuvos, kuriai prisiekė, bet kitos valstybės interesams, kurie kertasi su Lietuvos Respublikos pamatiniu nepriklausomybės stiprinimo interesu".
Be to, apkaltos iniciatoriai konstatuoja, kad VSD apie M. Bastį pateikta informacija "diskredituoja ne tik jo, kaip Seimo nario, bet ir Seimo, kaip Lietuvos Respublikos įstatymų leidžiamosios institucijos, autoritetą ir kelia pagrįstų abejonių dėl šio asmens galimybės ateityje tinkamai ir sąžiningai naudoti jam suteiktą Tautos atstovo mandatą".
Seimo NSGK siūloma tirti galimai grėsmes nacionaliniam saugumui keliančius M.Basčio ryšius
Seimas pavedė Seimo Nacionaliniam saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) atlikti tyrimą dėl Seimo nario Mindaugo Basčio ryšių galimai keliamų grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui. Parlamentarai suteikė NSGK laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus.
NSGK turės pateikti savo išvadas iki balandžio 14 d.
Ketvirtadienį už tokį nutarimą balsavo 94 Seimo nariai, 1 buvo prieš, susilaikė 6 parlamentarai.
Neapsiriboti vien tik M. Basčiu, o išplėsti šį tyrimą siūlė Seimo nariai "tvarkietis" Petras Gražulis, socialdemokratai Artūras Skardžius ir Irena Šiaulienė.
Jie ragino atlikti platesnį tyrimą dėl Seimo narių ir kitų aukšto rango politikų ryšių galimai keliamų grėsmių nacionaliniam saugumui. Politikai taip pat siūlė nustatyti, kokios partijos ir pavieniai Seimo nariai 2008-2016 metais gavo tiek viešą, tiek neviešą finansinę paramą iš su Rusijos Federacijos siejamų įmonių ar per jų tarpininkus. Socialdemokratai ragino įvertinti, ar nebuvo daroma įtaka politiniams procesams ir kokią įtaką bei žalą dėl to galėjo patirti Lietuvos valstybė.
Pasiūlymo autoriai siūlė nustatyti ir išsiaiškinti, kiek ir kokios Rusijos Federacijos įmonės tiesiogiai ar per tarpininkus įgyvendino ir šiuo metu vykdo Lietuvai svarbius strateginius objektus ir ar politikai, Vyriausybės atstovai darė įtaką šių sandėrių priėmimui ir sutarčių pasirašymui.
Seimo narys Arvydas Anušauskas mano, kad NSGK būtų per daug apkrautas tokiais papildomais tyrimais. "Tai NSGK pasiuntimas uogauti žiemą, teoriškai mes galime uogų surinkti, bet praktiškai tas kelias veda į niekur, registruokite naują tyrimo komisiją", - ragino jis.
Po diskusijų šio platesnio tyrimo iniciatoriai sutiko atsiimti savo siūlymą ir teikti Seimui naują nutarimo projektą dėl kitos tyrimo komisijos sudarymo.
Iniciatyva dėl apkaltos komisijos M.Basčiui atidėta
Seimas po pateikimo pritarė opozicijos siūlymui sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją "dėl Seimo nario Mindaugo Basčio ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui bei galimybių inicijuoti parlamentinę apkaltos procedūrą".
Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui pasiūlius, projektą planuojama priiminėti ypatingos skubos tvarka. Pasak Seimo Pirmininko pirmosios pavaduotojos Rimos Baškienės, tai galėtų įvykti ne anksčiau nei po 3 valandų.
Ketvirtadienį projektui po pateikimo pritarė 83 Seimo nariai, 13 buvo prieš, 25 parlamentarai susilaikė.
Valdančiųjų iniciatyva dėl apkaltos komisijos M.Basčiui atidėta
Ketvirtadienį Seimas atidėjo ne tik opozicijos siūlomą iniciatyvą dėl socialdemokrato Mindaugo Basčio veiklos tyrimo, bet taip pat iki kito posėdžio nukėlė valdančiųjų siūlymą sudaryti specialiąją tyrimo komisiją dėl apkaltos.
Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Povilas Urbšys pasiūlė Seimui sudaryti specialiąją tyrimo komisiją, kuri ištirtų ir pateiktų Seimui išvadą, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą Seimo nariui M. Basčiui.
Jeigu Seimas pritartų, joje dirbtų 12 Seimo narių. Siūloma, kad tokioje komisijoje būtų Seimo nariai Rimas Andrikis, Arvydas Anušauskas, Vytautas Bakas, Dainius Gaižauskas, Arūnas Gelūnas, Andrius Kubilius, Jaroslavas Narkevičius, Arvydas Nekrošius, Juozas Olekas, Virginijus Sinkevičius, Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė.
Seimas taip pat svarstys siūlymus pavesti atlikti tyrimą dėl M. Basčio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK).
„Kadangi viena iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto veiklos krypčių yra valstybės saugumo klausimų sprendimas, tikslinga Komitetui pavesti atlikti tyrimą dėl M. Basčio keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui", - savo įregistruotą pasiūlymą argumentuoja „valstiečių" atstovė Agnė Širinskienė.
NSGK suteikti visus laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus siūlo ir Seimo narys Arvydas Anušauskas.
Kadangi dėl socialdemokrato M. Basčio veiklos tyrimo yra dvi iniciatyvos, Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis siūlė leisti vykdyti abu tyrimus lygiagrečiai. "Siūlau pritarti abiem šitiems tyrimams", - kvietė konservatorius.
Siūlymą sudaryti dėl apkaltos spręsiančią komisiją po pateikimo palaikė 100 Seimo narių, niekas nebuvo prieš, susilaikė 13 parlamentarų.
Konservatoriui Jurgiui Razmai paprašius, projekto priėmime padaryta pertrauka iki kito posėdžio.
45 Seimo narių grupė, kurioje yra "valstiečiai", socialdemokratai ir Mišrios parlamentarų grupės atstovai, siūlo ištirti, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procedūrą M. Basčiui.
Parlamentarų nuomone, būtina visapusiškai, objektyviai ištirti ir teisiškai įvertinti, ar M. Bastys savo veiksmais nesulaužė duotos priesaikos.
Šių metų kovo 9 d. viešumoje pasirodė informacija, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) nesuteikė Seimo nariui M. Basčiui leidimo dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma "Visiškai slaptai" dėl nuolatinių ir niekur viešai nedeklaruotų jo ryšių su Rusijos Federacijos verslo ir valstybinių įmonių atstovais bei fiziniais asmenimis. "Šie nedeklaruoti ryšiai kelia pagrįstą įtarimą, kad M. Bastys veikė atstovaudamas ne Lietuvos, bet kitos valstybės interesams, taip sulaužydamas duotą Seimo nario priesaiką", - sako apkaltos iniciatoriai.
Jie pažymi, kad Seimo narys savo viešai skelbiamoje Privačių interesų deklaracijoje nėra deklaravęs ryšių su Jevgenijumi Kostinu, Piotru Vojeika, Ernestu Mackevičiumi, Saturnu Dubininku ar Vadimu Pachomovu, nors Privačių interesų deklaracija aiškiai nurodo, jog Seimo narys (ir kandidatas į Seimo narius) privalo deklaruoti bet kokius kitus duomenis ir ryšius su Lietuvos ir kitų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas.
"Tai leidžia teigti, kad M. Bastys siekė sąmoningai nuo visuomenės nuslėpti po VSD pažymos paviešinimo išaiškėjusią informaciją apie įvardytus ryšius", - sakoma apkaltos tekste.
Apkaltą inicijuojantys Seimo nariai pažymi, kad yra pakankamai pagrindo daryti išvadą, jog "Seimo narys M. Bastys šiurkščiai sulaužė Seimo nario duotą priesaiką, kuria pasižadėjo "visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę", "sąžiningai tarnauti Tėvynei" ir "būti ištikimu Lietuvos Respublikai", nes nuslėpė savo ryšius su Rusijos valstybinių įmonių bei verslo atstovais ir fiziniais asmenimis, veikė atstovaudamas ne Lietuvos, kuriai prisiekė, bet kitos valstybės interesams, kurie kertasi su Lietuvos Respublikos pamatiniu nepriklausomybės stiprinimo interesu".
Be to, apkaltos iniciatoriai konstatuoja, kad VSD apie M. Bastį pateikta informacija "diskredituoja ne tik jo, kaip Seimo nario, bet ir Seimo, kaip Lietuvos Respublikos įstatymų leidžiamosios institucijos, autoritetą ir kelia pagrįstų abejonių dėl šio asmens galimybės ateityje tinkamai ir sąžiningai naudoti jam suteiktą Tautos atstovo mandatą".
