Didžioji dalis Lietuvos jau gal ir spėjo pamiršti, kokiomis griežtomis karantino sąlygomis reikėjo gyventi, kai pasaulį krėtė COVID-19 pandemija. Darbas ir mokslai iš namų, kavinės tik paskiepytiems ir persirgusiems, ribojimai išvykti iš savivaldybių. Darbo pobūdį per karantiną pakeitė ir Seimas - buvo nuspręsta balsuoti dėl įstatymų tik tam tikru laiku. Karantinas seniai baigėsi, o karantininė tvarka Seime liko.
Anksčiau Seime buvo balsuojama po kiekvieno pristatyto klausimo. Tačiau karantino metu nuspręsta tvarką pakeisti - posėdį politikai galėjo stebėti iš savo kabinetų nuotoliniu būdu, o balsuoti reikėjo ateiti į posėdžių salę sutartu laiku. Karantinas baigėsi, o tvarka liko. Taigi, kol vyksta projekto pristatymas, diskusija, dėstomi argumentai, Seimo nariai gali vaikštinėti, nedalyvauti posėdyje, o susirinkti tik į balsavimo langą. Dėl tokios tvarkos nesutaria ir politikai. Daliai jų atrodo, kad užsilikusi karantininė tvarka prastina darbo kokybę.
Štai vykstant vienam jau praėjusios sesijos vakariniam posėdžiui, susisiekus su Seimo nare Ieva Kačinskaite-Urboniene ir pasiteiravus, kodėl jos balso nėra tvirtinant darbotvarkę, politikė sakė, kad posėdyje dalyvauja nuo ryto: „Dabar tiesiog žiūriu per televizorių, o balsuosiu 15:10 val., kai numatytas laikas balsavimui. Darbotvarkės tvirtinime registravausi ryte, o vakariniame posėdyje nesiregistravau, nes čia suplanuoti labai man gerai žinomi opoziciniai projektai, tarp kurių ir keli mano pačios rengti. Tad ateisiu tik į balsavimo langą."
Patogumas kokybės sąskaita
Buvusi „darbietė" Ieva KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ sutinka, kad dabartinė balsavimo tvarka patogesnė parlamentarams, tačiau mažina darbo kokybę.
„Balsavimo langų atsiradimas neleidžia įsigilinti į klausimus, į kiekvieną įstatymo projektą, kurių būna daug per dieną. Viską perskaityti, ypač, kai tai yra didesnės apimties įstatymai, reikia daug laiko ir resursų. Galima peržvelgti lyginamąjį variantą, bet vis tiek geriau paklausyti pristatymo, klausimų, išgirsti atsakymus ir daugiau sužinoti.
Ankstesnė praktika, balsuojant po kiekvieno klausimo, labiau prisidėjo prie darbo kokybės, nei dabartinė tvarka. Nors dabartinė tvarka yra patogesnė Seimo nariui - jis gali planuoti susitikimus posėdžio metu, priimti žmones", - sakė I.Kačinskaitė.
Valdantiesiems patiko
Kita Seimo narė, „valstietė" Rimantė ŠALAŠEVIČIŪTĖ irgi mato, kad visi priprato prie „karantininės" tvarkos.
„Dabar gali nesėdėti per pristatymą prie kompiuterio, gali susitikimus tuo metu organizuoti, užsiimti visais kitais reikalingais darbais.
Kalbant apie teisėkūros kokybę, manau, kad ši tvarka yra bloga. Nes Seimo nario darbo laikas nėra nustatytas. Kiek reikia, tiek turi dirbti. Bet jeigu tikrai nori žinoti, kas svarstoma, turi sėdėti salėje ir klausyti. Tikrai būna tokių klausimų, pasiūlymų, kurie iš esmės pakeičia įstatymą, kaip pats nebūtum pagalvojęs.
Rezultatas geresnis būtų, jeigu būtų dirbama be balsavimo langų, o balsuojant po kiekvieno svarstomo projekto. Bet taip patogu, todėl niekas nedrįsta siūlyti tvarkos keisti."
Konservatoriai džiaugiasi
Konservatorius Kęstutis MASIULIS labai džiaugiasi, kad balsuoti nereikia po kiekvieno klausimo, svarstomo posėdyje.
„Geri dalykai dažnai taip ir lieka. Daug pažangių dalykų mes nesugebėdavome įsivesti Lietuvoje, nes trukdo įprotis, inercinė, biurokratija. Aš, kaip žmogus, dėstęs vadybą, studentams sakydavau, kad geriau orientuotis ne į kietvalandes, o į valandas, kuriomis žmogus kažką padaro. Ir visai nesvarbu, kur darbas atliekamas. Jeigu ne ta blogybė virusas, neturėtume šios gėrybės.
Pažiūrėjus į privatų sektorių matome, kad jau seniai yra įmonių, kurios turi 100 darbuotojų, bet tik 50 darbo vietų biure. Ar racionalu išlaikyti darbo vietą, jeigu darbuotojas gali atlikti darbą namuose? Gal jam reikia suteikti kompiuterį ar du ir leisti jam dirbti? Galima netgi primokėti, nes jis sutaupo lėšas, kurias įmonė išleistų biuro išlaikymui. Tai yra pažangus darbo organizavimo būdas. Kiek žinau, nei viešasis, nei privatus sektorius neketina grįžti į ankstesnius darbo metodus", - sako K.Masiulis.
Jis nemato jokio reikalo dalyvauti posėdžiuose ir klausytis jam neįdomių kalbų: „Kam man, sėdint salėje, klausyti kokio Mindaugo Puidoko astrologinių samprotavimų, Valiaus Ąžuolo pagraudenimų, Agnės Širinskienės aiškinimų, kokie konservatoriai neteisūs. Aš ir pats žinau, kad konservatoriai neteisūs. Ar čia nėra gyvenimo deginimas? O dar jeigu kokia A.Širinskienė lepteli kažką arba koks Petras Gražulis, kol buvo Seime, žiūrėk, ir man neišlaiko nervai, šoku prie mikrofono. Žiūrėk, jau pusė valandos iš gyvenimo išbraukta.
Tie žmonės dirba ne mums, o jums, žiniasklaidai. Tai jūs ir klausykite. Mums svarbu padaryti kokybišką produktą - įstatymo pokytį. Rimtai galima padiskutuoti komitete, kai iniciatoriai pristato projektus, galima užduoti klausimus, pasakyti savo nuomonę, kai ateina ministerijų žmonės. Ten vyksta darbas. O kai ten viskas atlikta, plenarinių posėdžių salėje balsavimas yra tik tam tikra vieša procedūra."