Seime pateiktas siūlymas dėl miškinimo, stiprinant šalies sienų apsaugą

Projektui po pateikimo pritarta bendru sutarimu. Pagrindiniu komitetu, svarstysiančiu projektą, patvirtintas Aplinkos apsaugos komitetas. Projektas svarstymo stadijoje į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti parlamento rudens sesijos metu.

Vienas siūlymo iniciatorių, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigė, kad šis siūlymas paremtas kariuomenės patarimais, kaip šalies miškai galėtų būti išnaudojami kaip kontrmobilumo priemonės.

„Kai kalbame apie kontrmobilumo priemones, reikia suprasti – tai yra kompleksas. Mes kalbame apie minų įsigijimą, tokio pajėgumo kūrimą. Apie tai, kad į kontrmobilumo priemonių bazes atvažiuos fiziniai barjerai (...) Taip pat turėsime užtvaras, kurios gali, esant žvalgybiniams indikatoriams, padėti mums stabdyti priešo judėjimą dengiant jį ugnimi. Šalia to bus daromas tiltų parengimas, prieštankinių griovių kasimas“, – Seimo posėdžio metu teigė L. Lasčiūnas.

„Ir dar labai svarbi priemonė – miškas ir jo išnaudojimas gynybai. Šis siūlymas paremtas kariuomenės patarimais dėl regulivimo, kuris leistų, kad miškas ilgainiui galėtų būti naudojamas gynybai“, – tvirtino ministras.

Krašto apsaugos ministras taip pat paminėjo, kad šis projektas dalinai atitinka aplinkosaugos tikslus ir žaliąją darbotvarkę.

Įstatymo projektu siūloma išsaugoti esamus miškų plotus draudžiant kirtimą miškuose 20 km atstumu į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą nuo valstybės sienos su Baltarusija ir Rusija, prie magistralinių ir krašto kelių kirsti medžių alėjas ir vykdyti plynuosius pagrindinius miško kirtimus 80 m pločio miškų juostose.

Teigiama, kad įstatymo priėmimas leis pasiekti, kad būtų įgyvendintos su miškinimu susijusios priemonės ir sukaupti kontrmobilumo priemonių išteklius. Šiuos išteklius būtų galima panaudoti fiziniams-inžineriniams barjerams įrengti, kurie leistų blokuoti ir pristabdyti priešiškų valstybių veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvą.