Seime siūloma steigti Darnios plėtros komisiją

Pasak Seimo nario T. Tomilino, šiandien viešojo transporto plėtros politikos šalyje nėra. Miestai ir miesteliai susiduria su abejingumu.

"Po didžiųjų pertvarkų geležinkelių sistemoje Susisiekimo ministerija turi tapti šio klausimo lydere, kad kitur neatsitiktų taip kaip Vilniuje. Sostinės valdžia lėtai marina elektrinį viešąjį transportą. Tikėtina, kad 2017 m. sausio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybė priims sprendimą dėl leidimo pirkti 150 panaudotų dyzelinių autobusų už daugiau nei 40 milijonų eurų. Tik aktyvių miesto visuomenininkų ir kai kurių sostinės politikų dėka sprendimo projekte atsiranda tam tikros garantijos, kad Vilniaus troleibusai taip pat bus atnaujinami (tam bus skiriami vos 6 milijonai eurų). Siūloma priimti strateginį sprendimą, kad elektriniu transportu vilniečiai galės keliauti ne daugiau negu ketvirtadalį visų kelionių viešuoju transportu", - sako T. Tomilinas.

Anot Seimo nario, tai, kas vyksta Vilniuje, kardinaliai skiriasi nuo tendencijų pažangiuose Vakarų Europos miestuose - ten elektrinis transportas vystomas. Miesto valdančiųjų užmojai taip pat prieštarauja Lietuvos įsipareigojimams mažinti oro taršą ir CO2 emisijas pagal vos prieš mėnesį Seimo ratifikuotą tarptautinį Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos mažinimo. Todėl miesto vadovams siūloma susitikti su naujai paskirtu susisiekimo ministru ir pasitarti dėl viešojo transporto ateities.

Seimo nario teigimu, autobusų parko atnaujinimo akcentavimas prieštarauja ir 17-osios Vyriausybės programos dvasiai. Siekiant darnaus susisiekimo, Vyriausybės programa numato skatinti elektrinių bei tiesiogiai aplinkos neteršiančių viešojo transporto priemonių (troleibusų, elektrinių autobusų) plėtrą visoje Lietuvoje ir parko atnaujinimą Kaune ir Vilniuje.

"Žinoma, Vilniaus savivaldybė pagal įstatymus yra laisva priimti pažangos ir darnos siekiams prieštaraujančius sprendimus ir nei Seimas, nei Vyriausybė negali kištis į savivaldos reikalus. Tačiau apgailėtina viešojo transporto sistemos būklė, automobilizacijos tendencijos, transporto spūstys, akivaizdžiai liudija, kad miestas su šiuo uždaviniu nesusitvarko. Galbūt vienas iš motyvų yra ateityje liberalų numatoma viešojo transporto privatizacija? Šiuo požiūriu, troleibusai - tikra "kliūtis", nes jų sistemos privatizuoti praktiškai neįmanoma", - sako politikas.

Jis primena, kad troleibusai yra ypač svarbi Vilniaus ir Kauno viešojo transporto sistemų dalis.

"Atsainus požiūris į esamą ir gan gerai išvystytą troleibusų infrastruktūrą, atsisakymas ją modernizuoti taip pat prieštarauja ekonominei logikai, nes kurti naują sistemą (metro, tramvajus) yra labai brangu",- sako Seimo narys T. Tomilinas.


T.Tomilinas: ministerijos turi paruošti strategiją dėl smulkaus verslo mokestinės naštos

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas pritaria tam, kad daugiau žmonių būtų įtraukta į socialinio draudimo sistemą, bet tvirtina, kad Ūkio ministerija turi parengti itin aiškią strategiją dėl smulkaus verslo mokestinės naštos.

„Komitetas konstatavo, kad prieš kelerius metus pradėtas kurti socialinis modelis buvo kuriamas blogai, nekokybiškai, nes į jį nebuvo įtraukta smulkaus verslo rėmimo strategija. Ūkio ministerija, ir iš dalies Finansų ministerija, kaip mes šiandien supratome, iš esmės nusišalino nuo to proceso ir visą valdymą į savo rankas buvo perėmusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Šiandien konstatuota, kad darnos tarp skirtingų ministerijų parengtų projektų nebuvo, dominavo viena ministerija. Dėl to mes turime tokią padėtį, kokią turime. Todėl mes, kaip parlamentas, reikalaujame suderinti veiksmus, paruošti labai aiškią Ūkio ministerijos strategiją dėl smulkaus verslo mokestinės naštos", - trečiadienį po Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdžio žurnalistams sakė T. Tomilinas.

Jo nuomone, turi būti aiški strategija, kaip padėti smulkiems verslininkams. „Mes raginame viską susieti su pajamomis, nes, jeigu žmogus dirba daug, tai natūralu, kad jis moka daugiau mokesčių. Bet jeigu jis vos išgyvena ir pats sau sukuria darbo vietą savo namuose, pvz., skambindamas, kažką parduodamas iš savo ūkelio, tai yra didelė vertybė, kad žmogus neina prašyti bedarbio pašalpos", - sakė T. Tomilinas.

Jis teigiamai vertina tai, kad daugiau žmonių dalyvaus socialinio draudimo sistemoje. „Socialinė sistema pradeda veikti, kai joje dalyvauja visi. Kai dalis žmonių išbraukti iš socialinės sistemos paslaugų gavėjų rato, tada atsiranda atskirties grupės ir socialinė politika netenka prasmės", - sakė jis.

Pasikeitusius mokesčius trečiadienį svarstė Seimo Socialinės apsaugos ir darbo bei Kultūros komitetai.