Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pritarė Valstybinės kalbos įstatymo pataisoms, siūlančioms įpareigoti tiesiogiai su klientais dirbančius paslaugų teikėjus ir prekių pardavėjus aptarnauti juos valstybine lietuvių kalba.
Trečiadienį šioms Seimo narės konservatorės Dalios Asanavičiūtės inicijuotoms įstatymo pataisoms komiteto nariai pritarė bendru sutarimu.
Pasak projekto autorės, turime užtikrinti, kad gyventojai gautų paslaugą valstybine kalba.
„Jeigu, pvz. taksi vairuotojas nemoka lietuvių kalbos, tai čia jau ir saugumo klausimas”, – komiteto posėdyje sakė D. Asanavičiūtė.
Pasak jos, Vyriausybė nustatytų, kokio lygio kalbos mokėjimo turėtų būti reikalaujama.
Remdamas projektą Seimo narys Eugenijus Jovaiša pastebėjo, kad šiuo metu „savoje šalyje lietuviškai susišnekėti negali“.
„Parduotuvėse negaliu lietuviškai susišnekėti ir tai yra diena iš dienos. (...) Jeigu, pvz. pradėtum dirbti Prancūzijoje, manau, nekiltų minčių, kokią kalbą reikėtų žinoti“, – komiteto posėdyje svarstė E. Jovaiša.
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas atkreipė dėmesį į būtinybę diegti naujas technologijas, pvz. automatinį vertimą.
Tačiau daugiausia diskusijų Seimo komitete sukėlė į įstatymo projektą įrašytas reikalavimas įpareigoti mokėti valstybinę kalbą darbuotojus, kurie tiesiogiai dirba su klientais.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė sakė, kad verslui neaišku, ką reiškia aptarnauti klientus tiesiogiai ar netiesiogiai. Pasak jos, prekybininkai ir šiuo metu turi pareigą aptarnauti klientus valstybine kalba.
„Nesuprantame dėl žodžio tiesiogiai – kas yra tiesiogiai aptarnauti ir netiesiogiai? Nesuprantame, koks pokytis įvyktų, priėmus įstatymą“, – sakė R. Vainienė.
Jos nuomone, tokia įstatymo formuluotė įneštų painiavą.
Visgi, komiteto nariai taip nemano, nes, anot jų, visiems aišku, kad barmenai tiesiogiai aptarnauja klientą, o sandėlio darbuotojams, krovikams, prekių pakuotojams nebūtinai reikia kalbos mokėjimo.
Seimo narės Editos Rudelienės teigimu, tai savo poįstatyminiais teisės aktais iki 2025 m. liepos 1 d. turėtų nustatyti Vyriausybė.
Švietimo ir mokslo komitetas siūlys Seimui, kad Valstybinės kalbos įstatymo pataisos įsigaliotų 2026 m. sausio 1 d.
ELTA primena, kad šių metų birželio mėnesį parlamentas po pateikimo pritarė Valstybinės kalbos įstatymo pataisoms, siūlančioms įpareigoti tiesiogiai su klientais dirbančius paslaugų teikėjus ir prekių pardavėjus aptarnauti juos valstybine lietuvių kalba.
Šiai Seimo narės konservatorės Dalios Asanavičiūtės pateiktai iniciatyvai pritarė 61 parlamentaras, prieš nebuvo, susilaikė 7. Įstatymo pataisos į Seimo plenarinį posėdį turėtų sugrįžti rudens sesijoje.