1 nuotr.Seimo opozicijos atstovai tikina palaikantys siūlymą nuolatinį bankų solidarumo įnašą. Tuo metu, jeigu nebūtų pritarta šiam pasiūlymui, parlamentai tikina pritarsiantys mokesčio pratęsimui vieneriems metams.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis teigė, kad paslaugų aprėptis gyventojams mažėja, įkainiai didėja, tad bankai turi mokėti didesnius mokesčius.
„Manau, kad reikia pratęsti visam laikui ir nežaisti su laikinais pratęsimais. Tie nenumatyti pelnai gali būti ir po pusmečio, ir po metų, ir po trijų metų, tegul solidariai dalinasi. Paslaugų aprėptis gyventojams mažėja, o įkainiai nuolat didėja. Kada yra beveik monopolija ir gali diktuoti rinkos sąlygas, tai čia ne tavo darbo efektyvumo dėka tai atsiranda. Už pasirinkimo neturėjimą bankai solidariai gali mokėti didesnius mokesčius“, – ketvirtadienį žurnalistams kalbėjo S. Skvernelis.
„Keturis metus aš bandžiau bankus atsivilioti, dabar keturis Ingrida Šimonytė, ar atėjo nors vienas bankas? Neateina dėl to, kad čia per maža rinka. Baltijos regione dar kažkas būtų, tai argumentai tokie, o ne dėl mokestinės kažkokios dalies. Jeigu bus konkurencija, atsiras nauji žaidėjai, tada būtų galima kalbėti, kad tas mokestis nustotų galioti“, – pažymėjo jis.
Idėjai taikyti bankų solidarumo mokestį „amžinai“ pritarė ir socialdemokratų frakcijos Seime seniūnė Rasa Budbergytė. Ji tikino, kad projektas suprojektuotas taip, jog „grėsmių bankams nėra“.
„Pirmiausia būsime už tą projektą, kuris visam laikui. Manau, kad jis suprojektuotas taip, jog kažkokių grėsmių nėra, jei bankai neturės pelno, tai ir nemokės to mokesčio, mano nuomone viskas čia tvarkoje. Jeigu šiam projektui nebus pritarta, mes pritarsime kitam projektui, bet esu giliai įsitikinusi, kad bankai mokesčiais turi prisidėti daugiau negu kitas verslas“, – teigė R. Budbergytė.
„Nereikia bankams virkauti, nes gerai pasipelnė iš to, kad Europos Centrinis Bankas neatsakingai vykdė palūkanų politiką, jog teko žmonėms mokėti labai dideles palūkanas, kurios sunešė bankams labai didelius pelnus“, – akcentavo politikė.
ELTA primena, kad ketvirtadienį Seime planuojama pateikti pasiūlymus, kuriais siūloma pratęsti bankų solidarumo įnašą.
Vyriausybė siūlo bankų solidarumo mokestį pratęsti dar vieneriems metams, 2025 m. mokėjimo laikotarpiui. Tam trečiadienį pritarė ministrų kabinetas. Tikimasi, kad pratęsus mokestį gynybos tikslams būtų sugeneruota 60 mln. eurų.
Tuo metu Seimo opozicinių frakcijų atstovai siūlo taikyti bankų solidarumo mokestį neribotą laiką. Kaip teigia iniciatoriai, tokiu būdu bus surenkami papildomi mokesčiai į valstybės biudžetą ir sudarytos galimybės sparčiau užtikrinti šalies saugumą.
Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus ir jo pavaduotojas Andrius Palionis taip pat pirmieji pasiūlė dar metams – iki 2025-ųjų pabaigos – pratęsti bankų laikinojo solidarumo mokestį.
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė tikino nesuprantanti, kodėl bankai turi mokėti daugiau, nei kiti stambieji verslai. Anot jos, jokiam kitam sektoriui, periodiškai gaunančiam didesnes pajamas dėl išorės sąlygų, tokie apmokestinimai nėra taikomi.
Politikų idėjoms nepritarė ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Leonardas Marcinkevičius, kuris teigė, kad „laikinumo“ pažadas vėl panaudotas atmesti kritiką sprendimams, neigiamai veikiantiems Lietuvos verslo aplinką.
Vis tik pasiūlymą pratęsti bankų solidarumo įnašą palaiko šalies vadovas Gitanas Nausėda.
