Seimo teisininkai apie parlamentinį tyrimą: ar komisija  neatliks ikiteisminio tyrimo subjektų funkcijų?

Seimo kanceliarijos Teisės departamento nuomone, svarstytina, ar nutarimo projekto nuostatos dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo, dera su oficialiąja Konstitucinio Teismo doktrina. Seimo teisininkai siūlo įvertinti, ar toks parlamentinis tyrimas negalėtų būti traktuojamas kaip įtaka ikiteisminiam tyrimui ir jame dalyvaujantiems pareigūnams.

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, jie išsako abejones, ar tokia komisija neatliks ikiteisminio tyrimo subjektų funkcijų.

„Iš šiai komisijai formuluojamų klausimų kyla abejonės, ar šiuo konkrečiu atveju Seimo laikinoji tyrimo komisija (...), šio tyrimo metu neatliks ikiteisminio tyrimo subjektų, įgaliotų atlikti konkrečius ikiteisminio tyrimo veiksmus, funkcijų“, – išvadoje pastebi Seimo teisininkai.

Jų nuomone, atsižvelgiant į Konstitucijos normą, numatančią, kad valdžios galias riboja Konstitucija, „negali būti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų galima sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją, kuri galėtų veikti kaip vienas iš ikiteisminio tyrimo subjektų“.

Šiame kontekste, anot Seimo kanceliarijos Teisės departamento, svarstytina, ar nutarimo projekto nuostatos dera su oficialiąja Konstitucinio Teismo doktrina.

Seimo teisininkai siūlo įvertinti, ar toks parlamentinis tyrimas negalėtų būti traktuojamas kaip įtaka ikiteisminiam tyrimui ir jame dalyvaujantiems pareigūnams.

„Įvertintina, ar Seimo laikinosios tyrimo komisijos atliekamas parlamentinis tyrimas tuo aspektu, kiek jis sietinas su ikiteisminio tyrimo eiga, surinktais įrodymais, ikiteisminiame tyrime dalyvaujančiais ar dalyvavusiais pareigūnais bei visų šių aspektų politinis vertinimas, ką turėtų sąlygoti parlamentinio tyrimo iniciatyva, negalėtų būti traktuojamas kaip įtaka ikiteisminiam tyrimui, jame dalyvaujantiems pareigūnams“,– sakoma išvadoje, kurią pasirašė Seimo Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis.

Atkreipdami dėmesį į nukentėjusiųjų asmenų psichologinę gerovę, Seimo teisininkai mano, kad visų su ikiteisminiu tyrimu susijusių duomenų sklaida turi būti itin apribota.

„Nors prokurorų ar pareigūnų, atliekančių ikiteisminio tyrimo veiksmus, vardai ir pavardės nesudaro ikiteisminio tyrimo duomenų, tačiau šioje situacijoje svarbu įvertinti, kad ikiteisminis tyrimas dėl galimų Kristijono Bartoševičiaus nusikalstamų veiksmų jau atliekamas, byloje nukentėjusieji galimai yra nepilnamečiai ir (ar) mažamečiai asmenys, todėl, siekiant apsaugoti jų interesus bei nepadaryti neigiamos įtakos nukentėjusiųjų asmenų psichologinei gerovei, visų su ikiteisminiu tyrimu susijusių duomenų sklaida turi būti itin apribota“,– sakoma teisininkų išvadoje.

Ketvirtadienį į neeilinę Seimo sesiją susirinkę parlamentarai spręs, ar sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją, kuri sieks išsiaiškinti aplinkybes, ar nebuvo nutekinta informacija apie teisėsaugos atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl Kristijono Bartoševičiaus.

Nutarimo projektą dėl parlamentinio tyrimo Seimui 56 parlamentarų vardu ketina pateikti Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Saulius Skvernelis.

Parlamentinį tyrimą inicijuoja visos Seimo opozicinės frakcijos. Savo parašus po nutarimo projektu padėjo Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“, Darbo partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, socialdemokratų, Lietuvos regionų frakcijų atstovai.

Tyrimo komisiją, kurioje dirbtų 13 parlamentarų, siūloma sudaryti laikantis Seimo frakcijų proporcinio atstovavimo principo.

Siūloma pavesti laikinajai komisijai parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadą pateikti Seimui iki šių metų kovo 30 d.