Seimo komitetas linkęs leisti šaldyti ir embrionus, ir kiaušialąstes

"Draudžiamas embriono naikinimas, tačiau leidžiama naudoti du pagalbinio dirbtinio apvaisinimo būdus, tiek šaldant kiaušialąstes, tiek embrionus. Žinoma, kils klausimas, ką daryti su tais embrionais, kurie uždrausti naikinti, kurie bus saugomi? Poros turės galimybę atiduoti tuos embrionus donorystei, kai po 2 metų apsispręs, kad jiems tikrai tų embrionų nereikia", - antradienį žurnalistams sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komentuodama komiteto sprendimą dėl pataisų Pagalbinio apvaisinimo įstatymui.

Seimo komitetas pritarė donorystės anonimiškumui, tačiau A. Širinskienė mano, kad vaikai turi turėti teisę žinoti savo tėvus.

"Esu įsitikinusi, kad kiekvienas vaikas, jeigu yra įmanoma, o donorystės atveju - yra įmanoma, turi turėti teisę žinoti savo tėvus. Jeigu jis, sulaukęs 18 metų, kažkokiomis aplinkybėmis sužino, kad jis yra donoro lytinėmis ląstelėmis pradėtas vaikas, be abejo, jis gali pradėti ieškoti savo tėvų. Valstybė, mano manymu, turėtų tai užtikrinti", - sakė A. Širinskienė.

Seimo komiteto sprendimas dėl donorystės anonimiškumo nepatiko ir Lietuvos Vyskupų Konferencijos atstovui Vygantui Malinauskui.

"Šiuo atveju komitetas ignoravo Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją ir taip pat lietuvišką Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, kur yra aiškiai pasakyta, kad valstybės institucijos, priimdamos sprendimus, susijusius su vaiku, prioritetą turi teikti vaiko interesams. Kitaip tariant - yra aiškiai įtvirtinta vaiko teisė žinoti savo kilmę. Tuo tarpu komitetas tą teisę sulygino su donoro interesu būti anonimišku, nors, sakykime, nėra jokiuose - nei tarptautiniuose, nei nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtinta donoro teisė į anonimiškumą. Tiesiog tai yra interesas. Ir akivaizdu, kad tas interesas kartais gali būti pagrįstas ir svarbus. Tačiau dabar komitetas pritarė tokiam variantui, kur tas interesas automatiškai padaromas svarbesnis nei vaiko teisė žinoti savo kilmę", - žurnalistams sakė V. Malinauskas.

Jo nuomone, toks sprendimas gali sukelti neigiamų pasekmių. "Būsime valstybė, kuri tik deklaruoja vaiko teises, tačiau mes jas giname tik tiek, kol mums yra naudingiau jų neginti", - sakė V. Malinauskas.

Tuo tarpu Lietuvos akušerių ir ginekologų draugijos prezidentės Dianos Ramašauskaitės vertinimu, rastas kompromisinis sprendimas, kuris turėtų tenkinti ne tik vieną, bet ir kitą pusę. "Šiuo metu manau, kad tai yra tas geriausias kompromisinis variantas. (...) Jeigu ir Seime bus pabalsuota už tas pataisas - tikrai džiaugsimės", - sakė D. Ramašauskaitė.

Jos vertinimu, embriono donorystė - gana pažangus sprendimas, nes tai būtų pačių žmonių apsisprendimas, ar jie sutinka tą embrioną dovanoti.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė A. Širinskienė tikisi, kad Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos bus įtrauktos į ketvirtadienio Seimo plenarinius posėdžius.

Kaip jau skelbta, pernai, gruodžio 6 d., Seimas pradėjo nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojusio Pagalbinio apvaisinimo įstatymo taisymo procedūrą. Projektui pritarta po pateikimo, vėliau Seimo nariai įregistravo jam papildomų pataisų. Pvz., pernai, gruodžio 15 d., siekiant išspręsti nevaisingų porų problemas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis parlamentaras Ramūnas Karbauskis pasiūlė tam tikrais atvejais įteisinti ir embrionų donorystę. Į įstatymą jis taip pat pasiūlė įrašyti, kad "embriono atsisakymas yra galimas ne anksčiau kaip praėjus dvejiems metams nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios".