Senas Seimas šneka apie svetimus pinigus

- Vakar Seimas ėmėsi kitų metų valstybės biudžeto. Ar tai nebuvo tuščias laiko švaistymas, turint mintyje, kad jį vis tiek priims jau kitos kadencijos politikai? - „Vakaro žinios“ teiravosi Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nario prof. Povilo GYLIO.

- Mūsų įstatymuose numatyta, kad Vyriausybė kitų metų valstybės biudžeto projektą privalo pateikti iki spalio 17 dienos.

- Bet įstatymai - ne šventa karvė, galima pakeisti.

- Logika yra tokia, kad viskas nebūtų daroma paskutinę minutę, kad būtų laiko išnagrinėti. Tačiau rinkimų metais naujoji dauguma (jei dauguma būtų nauja) turi visas teises ankstesnės valdžios parengtą projektą pakeisti iš pagrindų.

- Biudžeto projekto neparengsi per mėnesį, duomenys apie lėšų poreikį ir kitokia informacija iš valstybės institucijų pradedama rinkti dar nuo pavasario. Tačiau gal nueinanti valdžia galėtų tik surinkti informaciją, o jau projektą tegul rengia kiti, kurie ir turės tą biudžetą vykdyti?

- Tai būtų logiška. Tačiau iš esmės naujoji valdžia gali keisti senosios sprendimus. Juridine prasme - net labai smarkiai. Pamenate naktinę reformą? Atėjo naujoji valdžia ir padarė revoliucinių pokyčių bei krizės metais sudavė dar vieną smūgį ekonomikai. Reikia tikėtis, kad ta pamoka nebus pamiršta, išeis į naudą ir taip nebebus elgiamasi. Didžiausia bėda - Lietuvoje nevyksta diskusija dėl biudžeto kaip visumos. Juk Lietuvos biudžetas pagal savo dalį BVP tebelieka vienas mažiausių. O tai reiškia, kad viešiesiems poreikiams mes skiriame vieną mažiausių dalių - mokykloms, universitetams, teatrams ir t.t. Pas mus vyrauja rinkos fundamentalizmas - kad ekonomika yra tik verslas. O iš tikrųjų viešieji reikalai, biudžetas irgi yra ekonomikos dalis. Biudžetas yra mažas ir neteisingas. Per ketverius metus, nepaisant mano ir kitų ekonomistų pasisakymų, biudžetas liko regresinis, didžiąja dalimi gulantis ant neturtingų žmonių pečių ir neteisingas. Mes kažkodėl bijome progresinių mokesčių, mokesčių už prabangos dalykus ir t.t.

- Ką daryti, kad rinkimų metais biudžeto pristatymas nebūtų betikslis? Gal Seimo rinkimus rengti ne rudenį, o pavasarį?

- Grynai biudžetinės politikos požiūriu ir vadovaujantis grynai ekonomine logika geriausiai, kad rinkimai vyktų gegužę. Įsivaizduokime, kas bus, jei ateis nauja dauguma, kurioje daug žmonių bus visiškai nauji žmonės, kurie nėra pasiruošę, ir nemanau, kad yra stiprūs fiskalinės politikos specialistai. O jei nauja valdžia ateitų gegužę, per pusmetį dar galėtų rimčiau pasiruošti naujam biudžetui, pagrįstoms, nerevoliucinėms permainoms. Pavyzdžiui, kai kuriose valstybėse problema sprendžiama paprastai - nauji finansiniai metai pradedami ne sausį, o liepą. Tai irgi būtų išeitis. Nes jei tu ateini ne tik be fiskalinės politikos suvokimo, bet ir be aiškių pažiūrų, o dar ir naujoje koalicijoje - „mišrainė“, labai sunku ką nors normalaus sukurti.

- Lietuva biudžeto projektą pateikė ir Europos Komisijai bei Euro grupei, nes tai yra privalu šaliai įstojus į euro zoną. Iki lapkričio pabaigos lauksime išvadų. Jos bus privalomos? Turėsime keisti biudžetą pagal nurodymus iš Briuselio?

- Tai yra tam tikra spaudimo forma. Aš skeptiškai į ją žiūriu ir tematau tik vieną pliusą - kai projektą reikia derinti, daugiau šansų, kad politikai Lietuvoje nepraras proto, kad pajamas ir išlaidas balansuos. Tai vienintelė teigiama pusė, nes kartais mes prarandame sveiką nuovoką. Bet blogiausia yra tai, kad tiems Briuselyje terūpi tik biudžeto deficitas, o man rūpi ir dar du dalykai: biudžeto dydis ir jo socialinis teisingumas. Kitaip sakant, ar mokestinių pajamų našta yra paskirstoma teisingai tarp įvairių gyventojų sluoksnių. Šiuo požiūriu Briuselis man nėra autoritetas, nes težiūri į biudžeto deficitą. Jei deficito nėra, tai jau pas mus komunizmas arba, kitaip sakant, šviesi ateitis artėja. Ne.

- Vykstant debatams per LRT nuskambėjo daug pasiūlymų, kurie biudžetui labai daug kainuotų, - neapmokestinamųjų pajamų dydžio padidinimas dvigubai ar trigubai, PVM sumažinimas nemažai daliai prekių iki 5 proc. ir t.t. Jei po rinkimų biudžetą formuos šių pažadų dalytojai, akivaizdu, kad dabartinis projektas bus išmestas į šiukšlių dėžę...

- Iš tų debatų man patiko mintis dėl privačių pensijų fondų naikinimo. Tai būtų labai pažangus žingsnis. Deja, pas mus žiūrima ne į didįjį paveikslą, o knaisiojamasi detalėse. Akivaizdu, kad pensijų fondams atiduodame pinigus be naudos, su žala. Kaip fiziškai tie fondai turi būti naikinami - tik sutarimo klausimas, svarbiausiai sutarti dėl visumos, o paskui derinti detales. Panaikinus fondus, būtų išspręstos ne tik „Sodros“ problemos. Juk į fondus ir iš valstybės biudžeto pervedama.

Pavyzdžiui, aš esu už tai, kad nuo minimalios algos iš viso nebūtų mokami mokesčiai. Tačiau iš karto tokie siūlymai paskandinami detalėse - kaip tą padaryti, iš kur imti pinigų, nes biudžetas neteks dalies pajamų. Todėl mokesčiai nuo minimalios algos nepanaikinami, bet kartu įteisinamos „Sodros“ mokesčių „lubos“. Mes taip išgyvename dėl vargšų turčių ir visai nekreipiame dėmesio į tikruosius vargšus.

O grįžtant dėl pažadų per debatus, akivaizdu, kad kai kurios partijos yra komunizmo statytojos. Mums kalba, kaip bus gražu ateityje, kokia ji bus šviesi, tik nepasako, iš kokių išteklių. Komunizmo programa, beje, buvo gražus dokumentas, visi būtume gyvenę kaip rojuje, visos gėrybės būtų liejęsi kaip iš gausybės rago. Tačiau komunizmo programoje nebuvo parašyta, iš kur tos gėrybės turi būti imamos. Taip elgiasi ir dalis dabartinių politikų, o tai yra visiškas populizmas ekonomine prasme ir apgaudinėjimas. Per debatus buvo kaip per aukcioną - vienas politikas sako, kad neapmokestinamas pajamų dydis bus toks ir toks, kitas - kad dvigubai didesnis. O iš kur? Nepaaiškino.


Faktai

Seimui pristatytame 2017 m. valstybės biudžeto projekte numatoma, kad kitąmet planuojama gauti 8,476 mlrd. eurų pajamų ir patirti 9,059 mlrd. eurų išlaidų, todėl deficitas viršys 583 mln. eurų. Anot Finansų ministerijos, tokį milžinišką deficitą labiausiai lems kelios priežastys. Pirmiausia dėl įsipareigojimų NATO krašto apsaugai ir gynybai kitąmet papildomai skiriama beveik 150 mln. eurų, apie 250 mln. eurų kainuos socialinio modelio įgyvendinimas.

Dar 144 mln. eurų kainuos neapmokestinamų pajamų dydžio didinimas, daugiau lėšų kitąmet reikės įmokoms už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis - 41,4 mln. eurų, Kelių priežiūros ir plėtros programai - 32,5 mln. eurų, pedagogų darbo užmokesčio didinimui palaikyti - beveik 24 mln. eurų, kultūros ir meno darbuotojų algoms kelti - 7,1 mln. eurų, daugiabučiams atnaujinti ir modernizuoti - 14,6 mln. eurų, investuotojams į Lietuvą pritraukti - 11,7 mln. eurų.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“