Senjorai sukilo protestui

Aikštėje prie Seimo rūmų vakar būriavosi apie 400-500 pagyvenusių žmonių, audringai palaikiusių kalbėtojus. Mitingui vykstant, senjorų šiek tiek padaugėjo, prie mitinguotojų prisidėjo ne viena dešimtis praeivių, kurie sakė net nežinoję apie protesto akciją. Vėliau visas būrys senjorų surengė eitynes iki Vyriausybės rūmų, kur tęsė mitingą.

Mitingo organizatoriai akcentavo, kad protestą pradėjo ne vien dėl senų žmonių, bet ir dėl jaunesnių skurdinimo. O dėl senų žmonių problemų jie labiausiai kaltino sprendimą valstybės pinigais maitinti privačius pensijų fondus, kuriuose, jų teigimu, jau sukasi apie 3 mlrd. eurų. Reikalaujama šiuos pinigus grąžinti į „Sodrą“ ir padidinti pensijas. Taip pat senjorai reikalauja algų bei pensijų indeksavimo ir kad bazinė pensija būtų mokama ne iš „Sodros“, o iš valstybės biudžeto.

„Mes ne tik dėl savo pensijų kovojame, bet ir dėl dirbančių žmonių algų didinimo, dėl savo vaikų. Todėl ir pavadinome akciją „Už mus ir mūsų vaikus Lietuvoje!“. Būtent Lietuvoje, o ne kokioje Airijoje, Anglijoje ar Vokietijoje. Norime, kad mūsų anūkai turėtų galimybę likti čia, kur jie gimė ir užaugo“, - kalbėjo viena iš mitingo organizatorių Vilija Tūrienė.

Kalbėtojai piktinosi, kad Lietuvoje senatvės pensijos yra kone mažiausios visoje ES, už mūsų senjorus mažiau gauna tik rumunai ir bulgarai, tačiau, kaip akcentavo protestuotojai, ten ir pragyvenimas pigesnis, o svarbiausia, kad dėl šiltesnio klimato už šildymą reikia mokėti mažiau. Taip pat jie pastebėjo, kad pavyzdžių toli ieškoti nereikia, nes ir kaimyninėje Latvijoje pensijos maždaug 50 eurų didesnės, Estijoje - 100 eurų. Be to, protestuotojai priekaištavo naujajai valdžiai, kuri esą žadėjo pensijas šiemet padidinti vidutiniškai po 40 eurų, o tepadidino po 20.

Premjeras Saulius Skvernelis, „Vakaro žinių“ paklaustas, ar palaiko senjorų reikalavimus, vakar tvirtino, esą jie yra pagrįsti. Anot jo, Vyriausybė turės apsispręsti dėl pensijų sistemos reformos, galimybės mokėti bazinę pensiją iš valstybės biudžeto, indeksavimo mechanizmo tolesnio taikymo, o pensijų didėjimas priklausys nuo to, kaip augs ekonomika.

„Ieškosime galimybės sumažinti laiptelių skirtumus kalbant apie mažiausias pensijas gaunančius senjorus, nes taikant indeksavimo mechanizmą pensijos kyla vienodu procentu“, - sakė S.Skvernelis.

Ministras pirmininkas teigė, kad bus peržiūrėta antros pakopos pensijų sistema, tačiau patikino, kad ji nebus naikinama.

„Mes tik turėsime padaryti mechanizmą, kaip pasielgti su tais žmonėmis, kurie gauna mažas pajamas, kaupia pensiją ir, sulaukę pensinio amžiaus, nesukaups tiek, kad galėtų įsigyti tą vadinamąjį anuitetą, o tiesiog gaus vienkartinę išmoką - 1,5-2 tūkst. eurų ir mažą „Sodros“ pensiją“, - sakė S.Skvernelis.

Taip pat, pasak jo, svarstoma apie antros ir trečios pensijų pakopų sujungimą.

Finansų ministras Vilius Šapoka tvirtino, kad Vyriausybė stengsis žmonėms, kaupiantiems būsimą pensiją tik antroje pakopoje, išaiškinti, jog tokiu atveju jų lauks skurdi senatvė, nes tie, už kuriuos į fondus tepervedami 2 procentai, net ir per keliasdešimt metų vargu ar sukaups tiek, kad iš fondų gautų ne vienkartinę išmoką, o nuolatinę pensijos dalį.

„Svarstome galimybę leisti visiems norintiems sugrįžti į „Sodrą“. Tokiu atveju jiems pensija būtų mokama tokia, lyg jie niekada su fondais sutarčių ir nebūtų buvę sudarę“, - „Vakaro žinioms“ aiškino V.Šapoka.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“