Pirmą kartą skelbiame visą (neištrumpintą) video medžiagą, kaip VSD agentas bando užverbuoti žurnalistus. Bet kuris Lietuvos pilietis gali pats savo akimis įsitikinti, kas laukia tokių piliečių, kaip „Respublikos" Vyriausiasis redaktorius Vitas Tomkus, kuris pagal savo pareigas privalo atlikti „sarginio šuns" funkcijas ir sergėti visuomenę nuo valdžios savivaliavimo bei korupcijos.
Nors Valstybės saugumo departamento ir Lietuvos aukščiausieji vadovai visaip bandė išsisukinėti, akivaizdžiai matyti, kad saugumo agentas, neturėdamas jokių įrodymų dėl „Respublikos" finansinės veiklos, bando sukurpti bylą dėl bet ko - už bet kokią neigiamą informaciją arba dezinformaciją apie žurnalistą V.Tomkų pasiruošęs net pinigus mokėti! Tuo pačiu yra puiki proga pamatyti, kaip dabartinis Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius „gina" spaudos laisvę ir demokratiją, už kurios propagavimą jam Džordžas Sorošas iš savo fondų didelį atlygį moka.
Tą kartą „Respublikos" redakcijos ginti supuolė visi pasaulio leidėjai, o Lietuvos prezidentai, V.Adamkus ir R.Paksas, net buvo priversti aiškintis bei teisintis prieš Pasaulio laikraščių leidėjų asociacijos, kuriai priklauso „Respublikos" leidėjas, prezidentus. Todėl gal nederėtų pernelyg smerkti Lietuvos teisėtvarkos pareigūnų, kurie į daugumą valdžios nusikaltimų žiūri pro pirštus, bijodami, kad ir su jais gali susidoroti vis naujai ir naujai už mūsų pinigus kuriamos specialiosios tarnybos, kurios aklai tarnauja tik korumpuotai valdžiai. Kol principingiems pareigūnams nebus suteiktos saugumo ir socialinės garantijos, efektyvių rezultatų, kovojant su korupcija aukščiausiuose valdžios sluoksniuose, yra naivu tikėtis.
Vito Tomkaus pasiaiškinimas „Respublikos" skaitytojams: Paaiškinsiu, kas vyko 1994-96 metais, kuriuos vis mini saugumietis Saveljevas ir stebisi: „Kaip tam Tomkui pavyko išsisukti?" Sukausi, kaip galėjau: dirbau dieną naktį, miegojau kelias valandas, pardaviau savo spaustuvės sandėlius su sklypu, atleidau pusę darbuotojų, sumažinau visiems atlyginimus, sau algos nemokėjau. „VŽ" direktorius Romas Bubnelis ir generalinis direktorius Jurka Nacvalovas jokių pinigų neturėjo. Romui pats finansiškai padėjau, nes valdžia viską iš jo atėmė, o Jurkai net pritrūko litų, kai pirko iš Tarailos akcijas. Svarbiausia, kad Saveljevas netyčia išsidavė: VSD žinojo, jog tais metais mano ir „Respublikos" dienos buvo jau suskaičiuotos. Belieka priminti, kas tada mūsuose vyko: apmėtė granatomis, užsiundė revizijas, uždraudė reklamas, uždarė bankų paslaugas, iškėlė bylas, tampė prokurorai... Už ką? Ogi už tai, kad aprašėme kaip ekskomunistai plauna partijos turtą ir per „Tauro" banką vagia 18 mln. ekių, skirtų Smulkiam ir vidutiniam verslui Lietuvoje. Dabar, praėjus tiek laiko, galiu drąsiai teigti, kad absoliučiai visi faktai, tuomet paskelbti „Respublikoje", pasitvirtino. 18 mln. ekių, dėl kurių tuometinis Lietuvos banko valdytojas Reinoldijus Šarkinas man savo galva garantavo, išgaravo be pėdsakų. Tad išvada peršasi savaime: VALSTYBĖS SAUGUMAS GINA NE VALSTYBĖS INTERESUS, O APSIVOGUSIOS VALDŽIOS BANDITUS!
P.S. Įdomus sutapimas - Mečys Laurinkus, šiandien dirbantis „Lietuvos ryto" apžvalgininku, prieš tapdamas Valstybės saugumo departamento vadovu, rekomenduotas Vytauto Landsbergio, buvo įdarbintas pas Genadijų Konopliovą „Tauro banke". Retorinis klausimas: ar po to VSD netarnavo vagims kaip „stogas"?
3 nuotr.
