Šimonytė: sankcijų „Belorus“ sanatorijai nutraukimas yra už Lietuvos galimybių ribų

„Tai nėra labai paprasta situacija. Manau, kad yra žmonių, kurie sąmoningai darbuotojus klaidina. Štai praėjusią savaitę ar šios savaitės pradžioje buvo išplatinta iškarpa iš vieno europarlamentaro (Bronio Ropės – ELTA) laiško, kurioje bandoma sakyti, kad sankcijas („Belorus“ sanatorijai – ELTA) įvedė Užsienio reikalų ministerija. Dar kartą noriu pakartoti, kad sankcijos yra nustatytos ES reglamentu, jos yra susijusios su pono Šeimano asmenybe“, – žurnalistams ketvirtadienį teigė konservatorė.

I. Šimonytė pažymi, kad kalbos apie Vyriausybės galimybes nutraukti taikomas sankcijas – tik spekuliacijos.

„Vyriausybė pasiūlė finansines priemones žmonėms, kurie dėl sanatorijos įtraukimo į sankcionuotų objektų sąrašą nuspręstų išeiti iš darbo. Tačiau tai yra pačių žmonių pasirinkimas. Nesinorėtų, kad ir toliau vyktų ta pati spekuliacija, neva Lietuvos Vyriausybė turi kažkokį svertą šitas sankcijas atšaukti.

Tai gali padaryti tik ES institucijos, arba tiesiogiai tą sankciją pritaikiusi institucija – bankas, arba subjektai, dėl kurių sankcijos pritaikytos, tiesiog turėtų nebebūti susiję su objektu („Belorus“ sanatorija). Ir visi šie sprendimai yra už Lietuvos galimybių ribų“, – akcentavo ji.

Tuo tarpu siūlymus pradėti derybas dėl „Belorus“ sanatorijos išpirkimo I. Šimonytė vertina palankiai.

„Toks pasiūlymas yra pateiktas dviejų Seimo komitetų ir, aišku, negalima pradėti derybų, jei viena iš pusių nedalyvaus derybose. Bet inicijuoti tokias derybas, tikrai manau, kad mūsų pusė gali“, – sakė ji.

Primename, kad Seimo Užsienio reikalų bei Socialinių reikalų ir darbo komitetai bendru sutarimu pirmadienį nutarė siūlyti Vyriausybei pradėti konsultacijas dėl galimo „Belorus“ sanatorijos pastatų ir statinių, priklausančių Baltarusijos Respublikai, išpirkimo bei žemės nuomos sutarties nutraukimo.

„Swedbank“ gruodį įšaldė sanatorijos „Belorus” sąskaitas, Europos Sąjungai įvedus ribojamąsias priemones Baltarusijai.

Druskininkuose įsikūrusios sanatorijos „Belorus“, kuriai pritaikytos Europos Sąjungos sankcijos, atstovai pažymi, kad Užsienio reikalų ministerijos (URM) sanatorijai taikomos sankcijos yra pernelyg griežtos, o pagalbos priemonės – mažai aktualios. Jie taip pat pažymi, kad nesutampant komunikacijai tarp „Swedbank“, kuriame atidaryta sanatorijos sąskaita, bei URM, „Belorus“ darbuotojams vis dar nepavyksta sumokėti jiems priklausančio atlygio.

Sanatorijos „Belorus“ darbuotojai ketvirtadienį surengė protestą – automobilių kolona, lydima policijos, lankė valstybės institucijas protestuojant dėl, kaip teigiama sanatorijos darbuotojų, nesąžiningai taikomų sankcijų.

Papildyta „Belorus" profesinės sąjungos pirmininko Vytauto Čėsnos komentaru

„Siekiame, kad į mus atkreiptų dėmesį, kad atkreiptų dėmesį į problemą, kurią vienu savo sprendimu gali išspręsti URM. Mes jau nebeprašome, mes reikalaujame imtis realių veiksmų, nesidangstyti ES ir „Swedbanku"", - Eltai teigė jis.

V. Čėsna priminė, kad sanatorijos darbuotojai nuo sausio mėnesio negauna jiems priklausančio atlygio.

„Žmonės yra gavę algas tik už sausio mėnesį, kai kurie jau realiai nebeturi ką valgyti. Žmonės alkani, pikti. (...)

URM yra leidusi gauti lėšas (skirtas darbuotojų algoms), mums jų neleidžia gauti „Swedbankas". Čia vyksta gana juodas žaidimas, kai mūsų problemas šie stumdo vieni kitiems", - pažymėjo jis.

„Belorus" profsąjungos pirmininko teigimu, URM turi daugiau galios taikyti sankcijų išimtis siekiant padėti sanatorijos darbuotojams, tačiau vengia ja pasinaudoti.

„Mes neprašome panaikinti sankcijų. Žinome, kad Bronio Ropės laiške yra pasakyta, jog URM yra atsakinga už sankcijų įgyvendinimą ir pritaikomas išimtis Lietuvoje. Tuo metu URM labai didžiuojasi, kad kelis kartus pritaikė mums išimtis. Aš to nepavadinčiau išimtimis. Manome, kad URM tikrai turi daugiau galios ir gali daugiau padaryti. Negi savarankiškoje valstybėje tokios institucijos kaip URM, kaip Vyriausybė negali nieko padaryti? Tai skamba gana juokingai.", - tikino jis.

Šalies valdžiai nesiimant veiksmų, į problemą bus siekiama atkreipti ir tarptautinį dėmesį, sakė V. Čėsna.

„Jei jie (URM) nori nesiimt jokių veiksmų, vadinasi, jie norėjo pamatyti šiuos žmones alkanus. O jei jie norėjo pamatyti šiuos žmones alkanus, mes, tie 400 šeimų, įsikursime prie URM ir skelbsime bado streiką. Tokiu būdu, manau, tikrai atkreipsime visos Europos dėmesį. Jeigu jie to siekia - prašome, ir toliau nesileiskite su mumis į jokias derybas", - Eltai teigė jis.

Siekiant padėti „Belorus" darbuotojams Seime šiuo metu siūlomos pataisos, kurios leistų mokėti specialias išmokas sankcijų paveiktos sanatorijos darbuotojams. Numatyta, kad tiems įmonės darbuotojams, kurie pasirinks išeiti iš darbo, būtų išmokėtos dviejų vidutinių atlyginimų dydžio išmokos. Tokią iniciatyvą V. Čėsna įvertino skeptiškai, teigdamas, jog tai tik padidins bedarbių gretas regione.

„Apie tą paramą garsiai kalbama, bet niekas nėra įgarsinęs jos realaus dydžio. Ta parama - tai apie 800 eurų. Tad išėję iš darbo gautume 800 eurų vienkartinę išmoką ir ilgalaikį bedarbio statusą", - akcentavo jis.

Tuo tarpu komentuodamas Seimo komitetuose kilusią iniciatyvą pradėti konsultacijas dėl galimo „Belorus" sanatorijos pastatų ir statinių, priklausančių Baltarusijai, išpirkimo bei žemės nuomos sutarties nutraukimo, V. Čėsna teigė, jog pasigendama dėmesio darbų vietų išsaugojimui.

„Tai nėra taip paprasta, kaip yra sakoma. Yra įgarsinama tik kaip perimti pastatus, pastatų kompleksus, bet apie žmones, apie jų darbo vietų išsaugojimą nėra kalbama", - sakė jis.

„Išsaugokite mūsų darbo vietas, išsaugokite mūsų dabartinius atlyginimus. Viskas ko mes prašome - leiskite mums dirbti", - pridūrė V. Čėsna.