Siūlymą apmokestinti draudimą kritikuojantis verslas kreipėsi į Finansų ministeriją: prašo atsižvelgti į partnerių pastabas

Iš pavasarį Seimo priimto Gynybos fondo paketo išėmusi Saugumo įstatymo projektą, ministerija jį teikti iš naujo ketina rudens sesijoje.

Projektas numato 10 proc. apmokestinimą visoms draudimo įmokoms, išskyrus gyvybės draudimą. Tai reiškia, kad pokyčiai paliestų būsto, kasko automobilių ir papildomąjį sveikatos draudimą. Įnašas būtų mokamas nuo 2025 m. liepos mėnesio, o surinktos lėšos skiriamos krašto gynybai finansuoti.

Visgi, anot LVK, siūlomas saugumo įnašas turėtų būti vertinamas kaip vartojimo mokestis, kuris labiausiai paveiks savanoriškai savo turtą ar sveikatą besidraudžiančius gyventojus, kurie atsakingai rūpinasi savo ateitimi, o pakilusios draudimo sutarčių kainos mažins žmonių norą draustis.

Taip pat, pasak LVK, draudimo apmokestinimas neigiamai paveiktų verslo konkurencinę aplinką, ypač transporto, statybų ir žemės ūkio sektoriuose.

„Ministerijos vykdytą viešąją konsultaciją (konfederacija – ELTA) vertina kaip fiktyvią. (...) Matant tokį „dialogo“ rezultatą, peršasi mintis, jog valdžia yra apsisprendusi dėl šio mokesčio likimo ir nepaisant visuomenės vertinimo draudimo akcizas bus priimtas“, – šią savaitę išplatintame pranešime sako LVK, pabrėždama, kad nepritarimą mokesčiui jau yra išreiškusi prezidentui, Seimui ir Vyriausybei.

„Verslo organizacijos antrą kartą kreipiasi į Finansų ministeriją, išreikšdamos argumentuotą nepritarimą siūlomam draudimo akcizui ir prašo įrašyti verslo poziciją bei argumentus į viešosios konsultacijos rezultatus“, – teigiama pranešime.

Kaip Finansų ministerijai pranešus apie vykstančias konsultacijas kalbėjo ministrė Gintarė Skaistė, projektas yra atviras tiems pasiūlymams, kurie didintų palaikymą jam rudenį Seime.

„Jeigu tiek valdančiosios daugumos, tiek opozicijos atstovai ir visi suinteresuoti asmenys, kurie mato, kaip galima patobulinti įstatymo projektą, kad jis taptų tokiu, už kurį jie būtų labiau linkę balsuoti, esame atviri diskusijoms“, – tuomet žurnalistams sakė politikė, akcentuodama, kad į diskusijas yra įtraukti draudimo rinkos, kitų suinteresuotų pusių atstovai.

Visgi, anot G. Skaistės, šie pokalbiai neturėtų pakenkti pagrindiniam derinamo įstatymo tikslui – išlaikyti tvarų, 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiantį krašto gynybos finansavimą kasmet.

Tiesa, kaip Eltai anksčiau sakė vartotojų ir draudikų atstovai, ministerijos organizuotose konsultacijos pritrūko „kokybiškos diskusijos“, buvo neatsižvelgiama į partnerių pozicijas.

Anot Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacijos (LDBĮA) prezidento Šarūno Frolenko, įvedus siūlomą mokestį brangesnio draudimo nebenorės įsigyti nei verslas, nei savo turtu besirūpinantys gyventojai.

Tam pritarė ir Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas, akcentuodamas, jog draudimo mokestis didintų naštą pažeidžiamiems visuomenės sluoksniams.

Kaip jau anksčiau yra minėję draudikai, vartotojų bei verslo atstovai, būtinybė užtikrinti pakankamą lėšų gynybai surinkimą nėra kvestionuojama, tačiau abejojama, kad siūlomas mokesčio dizainas padės didinti valstybės biudžetą.

Finansų ministerijos siūlomą Saugumo įnašą mokėtų Lietuvoje veikiančios draudimo įmonės, kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonės ir trečiųjų valstybių draudimo įmonių filialai, teikiantys paslaugą šalyje.

Kaip rašo Finansų ministerija, šiuo metu Lietuvoje nėra nustatyta piniginių prievolių, mokamų nuo draudimo įmokų.

Pasak ministerijos, panašus mokestis draudimo sutartims taikomas 18 Europos Sąjungos (ES) valstybių, tarp jų – Vokietijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje, Prancūzijoje.

Kaip skelbiama, šio mokesčio dydis skirtingose valstybėse narėse svyruoja nuo 1 proc. iki 24 proc. 

Seimo pavasario sesijoje svarstant papildomų gynybos lėšų šaltinius, tarp jų buvo ir mokesčio daliai draudimo sutarčių įvedimas. Visgi, šis siūlymas buvo išimtas iš galutinio Valstybės gynybos fondo ir jo lėšų šaltinių projekto.

Finansų ministerijos skaičiavimais, Saugumo įnašas jau 2025 m. generuotų 50 mln. eurų, o nuo 2026 m. – 100 mln. eurų.