 10 nuotr.
 10 nuotr.„Respublikos“ savaitės žmogus - buvęs aplinkos ministras, o dabar bendrovėje „Vėjo projektai“ personalo direktoriumi dirbantis Kęstutis Navickas. Papildęs savo biografiją dar vienomis, tiesa, visuomeninėmis pareigomis. Nuo gruodžio 2-osios K.Navickas pradėjo konsultuoti Klaipėdos konservatorius. Aplinkosaugos klausimais.
Ne pats  į šias visuomenines pareigas veržėsi. Konservatoriai pakvietė. Ir nieko  keisto. Klaipėdos miesto vicemeras, konservatorius Arūnas Barbšys yra  atsakingas už uostamiesčio atliekų tvarkymą bei aplinkos kokybės  gerinimą ir apsaugą. Pats K.Navickas feisbuke taip pat džiaugėsi, kad  TS-LKD frakcijai (matyt, Klaipėdos savivaldybės taryboje - aut. past.)  aplinkosaugos problemos yra svarbios. Nes, anot K.Navicko, nepaisant  plėtros iššūkių, mieste yra nemažai paveldėtų problemų.
Įdomu,  kad Klaipėdos konservatoriai pasitiki eksministru, kurio kompetencija  drįso suabejoti Seimo konservatorių frakcijos narys Jurgis Razma.  Daugiau nei prieš metus raginęs tuometinį aplinkos ministrą K.Navicką  rimtai pasvarstyti, ar jam užimamos pareigos nėra per daug sudėtingos.  Galų gale, dalis Seimo opozicijoje esančių konservatorių prisidėjo prie  K.Navicko dviejų interpeliacijų. Tiesa, nepavykusių ir inicijuotų ne  konservatorių, bet socdemų. Tačiau politikoje nėra pastovių simpatijų ar  antipatijų. Yra tik laikinai sutampantys interesai. Pvz., kaip  išspręsti Klaipėdoje nemažai paveldėtų gamtosaugos problemų. Nes  Lietuvoje visi kalba ne apie ĮVEIKTAS, bet PAVELDĖTAS problemas. Visi,  kas tik pabūna valdžioje, nuolat tas problemas paveldėja. Bet dar nė  vienas nepasigyrė, jog problemą sėkmingai išsprendė.
O dabar  atsakome į klausimus. Pirma, kodėl tokio profesionalo K.Navicko,  džiuginančio konservatorius, atsisakė premjeras Saulius Skvernelis?  Matyt, atsisakė todėl, kad per mažai džiugino. Antra, ką K.Navickas,  būdamas aplinkos ministru, įveikė? Atsakymas vienareikšmis. Įveikė miškų  urėdus. O kokią problemą iš K.Navicko ministravimo laiko paveldėjome?  Atsakymas kurioziškas. Meldinę nendrinukę.
Yra toks  skardžiabalsis paukštukas. 13 g svorio. Vakaruose sparčiai nykstantis.  Todėl itin saugotinas. Jei veršiesi šį paukštuką ginti, veisti - ES  fondų pinigai garantuoti. Tačiau Aplinkos ministerijos sudarytame  „Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo plane 2015-2020 m.“  apie šį didžiai saugotiną paukštuką net neužsiminta. Saugomais  paukščiais įvardinti tetervinas, didysis apuokas, didžioji kuolinga,  erelis žuvininkas, kurtinys, stulgys ir dirvinis sėjikas. O kodėl  neįrašyta meldinė nendrinukė? Nes Lietuva - ne Vokietija.Ten peri 4-10  porų, o Lietuva, sprendžiant iš ministerijos, kuriai dar nevadovavo  K.Navickas, plano tų paukštukų - beveik lakštingalų - stygiaus nejautė.  Giedančių patinų dar buvo apie 100. Bet 2016 m. stygių pajuto. Aplinkos  ministerija paskelbė meldinei nendrinukei tinkamų kertinių buveinių  tinklo formavimo, siekiant užtikrinti ilgalaikę jos apsaugą Lietuvoje  projektą iki 2023 m. Reikėjo kažko didingesnio. Daugiau nei 13 g  sveriančio. AP palaimino projektą, kuriuo užsimota perkelti dalį šių  paukštukų iš Baltarusijos Zvaneco pelkės į mūsiškį Žuvintą bei kitas  šiems paukštukams ruošiamas buveines. Projekto vertė - 4,097 mln. Eur.  Projekto įgyvendinimo konkursą laimėjo viešoji įstaiga „Baltijos  aplinkos forumas“. Būtent šioje įstaigoje anksčiau 10 metų yra dirbęs  K.Navickas. Manykime, jog paukštuko gelbėjimas patikėtas būtent  „Baltijos aplinkos forumui“, buvo tik sutapimas. Nes dokumentus pasirašė  tuo metu K.Navicką pavadavęs žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.
Daugiau  nei prieš pusmetį iš TS-LKDP pasitraukęs Kovo 11-osios akto signataras,  buvęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas visgi  negailėjo visuomeniniam konservatorių konsultantui kritikos:
„Visą  laiką sakiau, kai K.Navickas buvo aplinkos ministru, kad tai menkos  erudicijos ir menko išsilavinimo žmogus. Todėl, kad savo tikros  profesijos ir neturėjo. Buvęs elektriku, baigęs profesinę mokyklą. Bandė  istorijos mokytis, bet istoriku netapo. Tapo darnaus vystymosi  magistru, bet nežino ir darnaus vystymosi. Nes darnus vystymasis apima  ne tik žaliuosius svaičiojimus, ypač populiarius ir madingus jaunimo  galvose, kai jie jau serga klimato kaitos problemomis. Tokios problemos  egzistuoja, bet jos sprendžiamos ne emocijomis ir ne protingų projektų  žlugdymu. Didžiausias K.Navicko darbas - perkelti iš Baltarusijos į  Lietuvą meldinę nendrinukę. Tų nendrinukių Lietuvoje ir taip buvo  pakankamai ir tiek, kiek natūraliai gali būti. Tačiau taip pataikaujama  plėšrūnų paukščių globėjams. Jei vaikštome po miškus, matome ant kuolų,  medžių viršūnių tupinčius suopius. Jie ir kiti plėšrūs paukščiai yra  didžiausi meldinių nendrinukių priešai. Meldinė nendrinukė veisiama, kad  plėšrūnai galėtų prasimaitinti. Tai užgaida, kaip caro Petro Pirmojo.  Taip pat kritikuoju buvusį aplinkos ministrą K.Navicką dėl  kraštovaizdžio reikalų. Ministras aiškiai pasisakė prieš užtvankas  upėse, o jos pastatytos daugiau nei prieš 30 metų, nes jau tris  dešimtmečius niekas užtvankų nestato. Įstatymas draudžia. Turėjome  Lietuvoje 736 užtvankas, dabar kai kurių tik likučiai likę. Kiek  elektros galėtų pagaminti. Nuo 40 iki 400 kilovatų (KW). Kavarsko -  1000, o Kauno HE - 10 000 KW energijos. Padauginkime 736 iš 40 - ir tiek  viršytume metinį elektros energijos poreikį Lietuvoje. Klimato kaitos  problema yra anglies dioksidas, o jei atsisakytume šilumą gaminti  degindami dujas, naftą, iki 2050 m. taptume anglies dioksido atžvilgiu  neutralia valstybe. Bet K.Navickas buvo prieš. Dar nebūdamas ministru  rašė laiškus Irenai Degutienei, kad negalima Lietuvoje statyti vėjo  jėgainių ir upių užtvankų. Tiesa, dėl saulės baterijų tylėjo, gal pats  dar nelabai apie jas žinojo, o dabar tampa konservatorių konsultantu!  Nesueinantys dalykai. Prieštarauja darnaus vystymo logikai.“
„Dar  vienas priekaištas, - tęsė pokalbį J.Šimėnas, - kraštovaizdžio  tvarkymas. Žmonės, kurie gyveno saugomose teritorijose, bandė vystyti  etnokultūrinius verslus, bet buvo taip apstatyti, apdėti draudimais, kad  neturėjo iš ko gyventi. O tuo pat metu buvo statomi betoniniai,  metaliniai, ažūriniai apžvalgos bokštai. Vien Anykščių medžių lajos  takas kainavo apie 7 mln. Eur. Nidoje saulės laikrodį leido sukurti iš  nusmailintų akmenų, nors kopose smailų akmenų niekada nebuvo. O tuo pat  metu žmones, Juodkrantėje gyvenančius legaliai įsigytuose namuose,  reikia išvyti, jų namus nugriauti, nes tie pastatai prieštarauja  iškreiptiems kraštovaizdžio formavimo reikalavimams.“
Taip, bet  juk K.Navickas rūpinosi lašišomis. Klaipėda yra arčiausiai žuvų. Žmogus,  globojantis žuvį, visai tinka konsultuoti Klaipėdos konservatorius? Gal  tas, kuris globojo lašišą, paglobos ir menkę, ungurį, stintą? Bet  J.Šimėnas pateikė kitokį pavyzdį:
„Kai apie 1960 metus Kavarske,  ant Šventosios upės, užtvanką pastatė, tai prieš užtvanką buvo net juoda  nuo žuvies, negalinčios praplaukti. Bet prieš 15 m., kai šviesios  atminties Bronislovas Lubys padarė šalia HE žuvitakius, atsirado ir  lašišos. Jos pastebėtos aukščiau Kavarsko esančiuose Užpaliuose, ir  aukščiau Anykščių pastebėtos. Ne užtvankos trukdo, bet neįrengti  žuvitakiai. K.Navickas sugriovė ir valstybinių miškų valdymo sistemą.  Neliko šeimininkų. Tik prievaizdai. O prievaizdams bešeimininkis turtas  mažai rūpi. Todėl miškuose prisikaupė medienos, ji jau pūva, iš  valstybinių miškų vežami rąstai ir paleidžiami biokurui, dempinguojant  kainas, o mažiukai biokuro gamintojai, gaunantys biokurą iš krūmų, šakų,  tampa nekonkurentabilūs. Jiems gresia bankrotai. Ačiū Dievui, premjeras  S.Skvernelis K.Navicką išvarė, bet su aplinkosauga, kaip ir su  pedagogika, Lietuvoje nesiseka. Kodėl K.Navickas nutarė konsultuoti  konservatorius? Ko gero, jaučia, kad konservatoriai po Seimo rinkimų į  valdžią ateis? Su Ramūnu Karbauskiu taip pat atėjo dalis Žaliųjų  partijos. Viena šios partijos dalis atskilo, o kita prisijungė prie  R.Karbauskio. Ateina ministrai, pasėdi, pasidžiaugia šlove ir nieko  progresyvaus nenuveikia. Nors aplinkosauga apima visą mūsų gyvenseną -  ką valgome, geriame, kaip šildomės, kuo kvėpuojame.“