Įtaria, kad ministerija vienašališkai pratęsė COVID-19 vakcinų užsakymą iki 2026 m.

„Ministerija visoms atsakingoms institucijoms teikia informaciją ir bendradarbiauja skaidrinant šį vakcinų įsigijo procesą, tačiau suprantame, kad politinių partijų dalyvavimas šiame procese yra mažai susijęs su faktų tikrinimu, o labiau su „skeletų“ paieška prasidėjus naujam politiniam sezonui ir rinkimų kampanijai“, – komentuodamas socialdemokratų klausimus ministrui Eltai teigė T. Bagdonas.

Visgi, pažymėjo jis, į visus opozicinės partijos užduotus klausimus ministerija atsakys. Tačiau jau dabar, nurodė T. Bagdonas, patys socialdemokratai galėtų pakomentuoti kai kuriuos ministrui mestų kaltinimų aspektus. Kaip leidžia suprasti ministro atstovas, skirtingai, nei tvirtina socialdemokratai, 2022 m. SAM vadovybė jokių sutarčių dėl vakcinų nepasirašė.

„Vakcinos šiuo metu yra įsigyjamos pagal šiuo metu vieną likusią ilgalaikę galiojančią sutartį, kuri buvo pasirašyta 2020-11-20 tarp Europos Komisijos, veikusios ES narių vardu, ir vakcinų tiekėjo. Ji yra galiojanti iki 2026 m. pabaigos. Jokių kitų sutarčių neplanuojama pasirašyti. 2022 m. jokių veiksmų su sutartimi nebuvo atlikta, skirtingai nei mini socialdemokratų atstovai – kadangi jie žongliruoja šita data, galėtų ir paaiškinti iš kur ji atsirado ir kokie jų nuomone veiksmai buvo atlikti“, – teigė T. Bagdonas.

Be to, tęsė jis, visos derybos dėl vakcinų buvo vykdomos ne tiesiogiai, o dalyvaujant Europos Komisijai (EK). O 2023 m. vykusių pokalbių metu, akcentavo T. Bagdonas, buvo pasiekta Lietuvai naudingų rezultatų.

„Kaip derybų rezultatas, 2023 m. Europos Komisija pasirašė sutarties pakeitimą su vakcinų gamintoju, kuriuo buvo apspręstos pagal galiojančią sutartį likusių vakcinų skaičiaus naudojimas. Vakcinų kiekio, kuris buvo įsipareigotas pirkti 2020 m., tiekimas buvo išdėstytas taip, kad atitiktų poreikius ir būtų kuo mažiau utilizuota. Ministerijos skaičiavimais, šie pakeitimai leido Lietuvai sumažinti utilizuojamų vakcinų kiekius 2,7 mln. dozių. Svarbu akcentuoti, kad bendras vakcinų kiekis nesikeitė – jis liko apibrėžtas 2020 m. sutartimi, keitėsi tik pristatymo terminai“, – teigė T. Bagdonas, dar kartą pažymėdamas, kad ministerijai mesti kaltinimai neturi pagrindo.

„Metamas šešėlis, kad kažkokiu būdu ministras ar ministerija veikė savavališkai – tai ministerija veikė ne tiesiogiai, o per Europos Komisiją, kadangi būtent Komisija, o ne Sveikatos apsaugos ministerija, yra sutarties šalis. Taip pat premjerė buvo informuota apie visas derybų detales“, – pridūrė T. Bagdonas.

ELTA primena, kad praėjusį penktadienį Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovai Seime kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį, prašydami paaiškinti situaciją dėl COVID-19 vakcinų pirkimo.

Socialdemokratų žiniomis, nepaisant didelio kiekio utilizuotų vakcinų, gali būti, kad 2022 m. SAM vienašališkai pratęsė jų užsakymus iki 2026 m.

„Tai reikštų, kad perteklinis COVID-19 vakcinų pirkimas, utilizavimo organizavimas ir su tuo susijusi politinė atsakomybė būtų perduota kitai Vyriausybei“, – teigiama SAM adresuotame dokumente.

LSDP atstovai prašo A. Dulkį atsakyti, iki kada Lietuva įsipareigojo pirkti COVID-19 vakcinas, ar pratęsus jų užsakymą SAM vadovybė įvertino realų vakcinų poreikį ir galimus valstybės nuostolius. Taip pat socdemai ministro teiraujasi, kas ir kokiais motyvais priėmė sprendimą pratęsti vakcinų pirkimą, ar šie sprendimai buvo derinti su premjere Ingrida Šimonyte.

Savo ruožtu Generalinė prokuratūra yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą, kuriuo siekiama nustatyti, ar perkant itin didelį COVID-19 vakcinų kiekį ir vėliau dalį jų utilizuojant nebuvo padaryta nusikalstama veika.

Anot prokuratūros, tyrimas dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo tikslingumo buvo pradėtas pernai metų gruodį. Jo metu buvo nustatyta, kad Lietuva COVID-19 vakcinas pirko iš penkių skirtingų gamintojų. Nurodoma, kad jos buvo pirktos vykdant Europos Komisijos (EK) inicijuotas ir organizuotas centralizuoto pirkimo procedūras, valstybėms iš anksto sutikus įsigyti pagal pro rata (proporcingumo) principą EK paskirtą vakcinų kiekį.

Lietuva įsigijo daugiau kaip 11 mln. vakcinų dozių už daugiau kaip 230 mln. eurų. Iš šio kiekio apie 2,5 mln. dozių vėliau buvo utilizuotos dėl pasibaigusio jų galiojimo termino bei kitų priežasčių. Apytikslė sunaikintų vakcinų vertė siekia 46,5 mln. eurų.