Socialdemokratai be „garvežio“ - socialdemokratai be ateities

Šios kadencijos Seime socialdemokratai iškovojo 13 vietų. 1992 m. per Seimo rinkimus gavo 8 vietas, o 1996-aisiais - 12 vietų. Šie skaičiai pasako, kad G.Paluckas dabartinio Seimo rinkimų nesužlugdė. Atvirkščiai. Socialdemokratus net viena vieta aukščiau timptelėjo.

Socialdemokratai yra pašaukti atstovauti samdomiems darbininkams ir smulkiajam verslui. Bent taip įsivaizduoja Lietuvos piliečiai. Kad socialdemokratai turi ginti „skriaudžiamą proletariatą". Juk ne veltui socialdemokratų frakcijos seniūno Algirdo Syso barzda panaši į Karlo Markso. Tačiau Atgimimo laikais, kai atsikūrė Lietuvos socialdemokratų partija, „skriaudžiamas proletariatas" dar nesijautė skriaudžiamas. Dar lakstė po mitingus bei dainavo. Ir pats žodis „proletariatas" jam asocijavosi su Sovietų Sąjungos diktatūra. Todėl visiškai natūralu, kad atsikūrę socialdemokratai ne itin sužavėjo rinkėjus. Kam reikia dar vienų „komunistų", jei turime Algirdo Brazausko Lietuvos demokratinę darbo partiją (LDDP). Šitie „komunistai" bent žinomi. Autoritetingi. Įtakingi. Direktoriai. Pirmininkai. Tad jei tuometiniai rinkėjai, dar aktyviai besiveržiantys balsuoti, nesusižavėjo socialdemokratais, tai kodėl turėtų žavėtis dabar? Kai visi rinkėjų žavesiai partijomis ir taip nuslūgę. O kairiajame sparne socialdemokratai dar stumdosi su Viktoro Uspaskicho darbiečiais bei Sauliaus Skvernelio ir Ramūno Karbauskio „valstiečiais".

Kaip aligatorius apsiskelbė antinu

Socialdemokratai visą laiką būtų turėję Seime apie 8-13 vietų, o gal dar mažiau. Gal visai būtų nunykę. Nes žmonės nesuvokė šios partijos misijos. Įmonės bankrutavo, didėjo nedarbas. Smulkųjį verslą smaugė mokesčiai ir banditai. Tačiau smulkius turgaus prekiautojus kažkodėl gynė ne socdemai, bet Artūro Paulausko Naujoji Sąjunga. O protestuojančių darbininkų palapines lankė (net krosnelę sušalusiems atnešdavo) konservatoriai. O dar vėliau tipinis socialdemokratų elektoratas išdūmė dirbti į užsienius. Tik LSDP būstinė nebuvo perkelta į Londoną. Liko vienintelė išeitis - jungtis prie charizmatiškojo A.Brazausko LDDP. Nes labai norėjosi dar kartą patekti į Seimą. Taip ir įvyko. 2000 m. spalį Seimo rinkimuose A.Brazausko ir socdemų koalicija gavo 51 mandatą. O 2001 m. sausį socialdemokratai ir LDDP galutinai susijungė. Vaizdžiai kalbant aligatorius LDDP prarijo mažą antytę ir pats apsiskelbė dideliu antinu. Ar tai buvo socialdemokratų „žvaigždžių valanda"? Ar turėjo kitokią galimybę? „Socialdemokratija-2000", atskilusi nuo senosios partijos, manė, jog turi. Bet rinkėjams atrodė kitaip. Į Seimą neišrinko. O kita buvusios partijos dalis su Aloyzu Sakalu, Vyteniu Adriukaičiu išdrožė pas žmones, kuriuos patys socialdemokratai ateityje pravardžiuos ūsuotais bebrais. Buvusiems A.Brazausko socialdemokratams, tiesa, ne visiems, teko atsiskirti ir kurti Lietuvos demokratų darbo partiją. Ai, kaip negražu, nemandagu, nedėkinga. Kai bebrai buvo galingi, socialdemokratai patys jiems įsisiūlė. O kai bebrai apsilpo - išspyrė.

Kaip antinas pradangino ideologiją

Tiesa, ideologinius skirtumus pajuto anksčiau. 2008 m. A.Sakalas parašė kreipimąsi į partijos prezidiumą. Įspėjo, jog partija nukrypo nuo tradicinės socialdemokratinės ideologijos ir atstovauja įtakingiausioms verslo struktūroms. O kaip gali nesušlubuoti ideologija, jei šioje partijoje, net ir jos taryboje, ir Seimo frakcijoje, ir net Europos Parlamente yra perbėgėlių iš kitų partijų. Net su ryškiais viražais iš dešinės į kairę.

Lietuvoje partijas į Seimą įveža ne ideologijos, bet tinkamai parinkti „garvežiai". Ar bent pavardės. O charizmatiškų asmenybių vis labiau trūksta. „Garvežių" depas beveik tuščias. Partijų pirmininkais tampa eiliniai ambicingi darbštuoliai, kurie įsirėžę patempia tik tiek vagonų, kiek pajėgia. Bet ne tiek, kiek patys vagonai tikisi.

Na, koks jaunas žmogus susigundys atstovauti samdomiems darbininkams, kai Lietuvoje tuoj liks tik samdomi moldavai, baltarusiai, ukrainiečiai ir uzbekai. O jie balsavimo teisės čia neturi. Kas gundysis ginti smulkųjį, pavyzdžiui, batsiuvio, verslą, kai pasaulis kalba tik apie aukštąsias technologijas. Pasaulis pasikeitęs. Tikro, idėjinio, socialdemokrato, XXI amžiuje jau niekas rimtai neklauso. Nes darbininką galima pakeisti dar darbštesniu robotu. Arba pigesniu emigrantu. O jei darbininkų dar kažkiek liko savų, jiems atstovauja profesinės sąjungos. Tai kuo čia dėta partija? Neatiminėkite duonos iš profsąjungiečių. Todėl socialdemokratijai lieka tik viena išeitis. Nebūti idėjine. Tik apsimesti. Antraip išprotės. Nepritaps. Ir pasirinkti tinkamą „garvežį".

Neįtiko G.Paluckas? Net Seimo frakcijos seniūnu ar jo pavaduotoju neišrinko? Taryba nusprendė, kad jis nepateisino lūkesčių? O ką dar turite? Visame pasaulyje yra charizmatiškų lyderių trūkumas, jei į Jungtines Tautas tenka plukdyti charizmatišką paauglę Gretą iš Švedijos. O pačių JT taip pat niekas neklauso. Kaip ir Pasaulio sveikatos organizacijos. XXI a. individas jau nesistengia pateisinti kitų lūkesčių. Galvoja apie save. O Viliją Blinkevičiūtę turite? Ją turi Europos Parlamentas. Ne tam žmonės į Briuselį veržiasi, kad Lietuvoje „garvežiu" įsidarbintų. Geriau tiktų buvęs ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius. Jeigu sutiktų. Tiktų ir gaisrininkas-gelbėtojas, nes visuomenė jais pasitiki. Negi partija nesugeba šioje statutinėje organizacijoje surasti bent vieną tinkamą į pirmininkus? Tiktų ir pareigūnas kinologas. Jei pastaruosius ketverius metus veidaknygėje pasakotų apie savo augintinį, vienas jų tikrai taptų charizmatiškas. Tik išlieka rizika, kuris. Lyderių reikia ieškoti, kaip agentai ieško perspektyvių sportininkų, būsimų modelių, TV laidų vedėjų, gražių veidų, gerų iškalbų ir t.t. Reikia eiti gatvėmis ir dairytis. Negi Lietuvoje buvo likęs tik vienas Saulius Skvernelis? O ir tą R.Karbauskis pasigriebė. Et! Socialdemokratams dar trūksta liberalų lankstumo. Jie vos ne prieš kiekvienus Seimo rinkimus susiranda tinkamą „garvežį". Ir per ilgai su ta technika neužsibūna. Ima ieškoti naujo modelio. O socialdemokratai kažkaip senamadiškai pliauškia apie partijos bičiulius.