1 nuotr.Spalio dvidešimt penktoji – 299-oji metų diena (penktoji 43-iosios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 67 dienos.
Savo vardadienius šiandien švenčia Darija, Darijus, Inga, Ingeborga, Ingė, Krizantas, Krizas, Švitrė, Švitrigaila, Švitrys, Vaigedė.
Spalio 25-oji – Konstitucijos diena; Pasaulinė makaronų diena.
Šią dieną:
1990 m. nukelta nuo postamento ir išvežta į Raseinius skulptoriaus Broniaus Vyšniausko sukurta „Kryžkalnio motina", aštuoniolika metų buvusi pagrindiniu memorialo „Tarybinei armijai išvaduotojai" akcentu. Dabar paminklas stovi Grūto parke.
1990 m. priimtas Valstybinių švenčių įstatymas, įteisinęs ir liepos 6-ąją - Mindaugo karūnavimo dieną - Valstybės dieną.
1991 m. Lietuvos, Latvijos ir Estijos teisinį pripažinimą paskelbė Šri Lanka.
1992 m. referendumu priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija.
1992 m. vyko pirmieji Seimo rinkimai atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje, kuriuos didele balsų persvara laimėjo Lietuvos demokratinė darbo partija.
1999 m. su pirmuoju oficialiu vizitu Kanadoje lankėsi prezidentas Valdas Adamkus.
2001 m. Madride pasirašyta Lietuvos ir Ispanijos sutartis dėl bendradarbiavimo gynybos srityje.
2004 m. JAV atidaryti du Lietuvos garbės konsulatai. Vienas įsikūrė Ročesteryje, Niujorko valstijoje, kitas - Naujojo Džersio valstijos Mendhemo mieste.
2007 m. profesoriams - literatūrologei Viktorijai Daujotytei-Pakerienei ir istorikui Edvardui Gudavičiui - už indėlį į Lietuvos Konstitucijos taikymo plėtrą įteikta Konstitucijos taurė - vardinė prabangiai įrišta Konstitucijos knyga.
2010 m. su darbo vizitu Kinijoje besilankanti prezidentė Dalia Grybauskaitė Šanchajaus pasaulinėje „Expo 2010" parodoje atidarė Lietuvos nacionalinę dieną ir pristatė Lietuvos paviljoną.
2017 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25-mečio proga Konstitucinio Teismo fasadas pasipuošė atminimo lentomis, kuriose įamžinti 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktas ir 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktas. Lentose išgraviruotas Vasario 16-osios nutarimo tekstas, kurį galima rasti Adolfo Šapokos redaguotoje „Lietuvos istorijoje", ir Kovo 11-osios akto, kurio originalas saugomas Lietuvos valstybės naujajame archyve, tekstas su signatarų parašais.
