1 nuotr.Nuosavybės teisių į žemę atkūrimas, pasak žemės ūkio ministro Broniaus Markausko, yra prioritetinis Lietuvos uždavinys, kuris iki šiol miestuose yra vykdomas labai vangiai.
„Tam yra kelios priežastys. Viena jų - stringantis perduodamų naujų žemės sklypų projektavimas, už kurį atsakingos savivaldybės. Taip pat pastebima, kad piliečiai, pageidaujantys gauti naujus žemės sklypus, dažnai nesirenka jiems siūlomų suprojektuotų žemės sklypų, nes nemato visų teritorijų, kuriuose numatoma projektuoti naujus žemės sklypus piliečiams perduoti nuosavybėn neatlygintinai, sąrašo. Jie baiminasi, kad vėliau bus projektuojami ir siūlomi patrauklesnėse miesto vietose esantys žemės sklypai. Šios priežastys, be jokios abejonės, lėtina nuosavybės teisių atkūrimo procesą", - teigia žemės ūkio ministras B. Markauskas.
Žemės ūkio ministerijos siūlomais Žemės reformos įstatymo pakeitimais, kuriems po pateikimo jau pritarė Seimas, siekiama spartinti bei viešinti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę miestuose procesą. Įstatymu norima įpareigoti savivaldybes per konkretų terminą įgyvendinti joms pavestas funkcijas nuosavybės teisių atkūrimo procese, projektuojant perduodamus neatlygintinai nuosavybėn piliečiams naujus žemės sklypus. Taip siekiama aiškiai įtvirtinti pareigą savivaldybėms iki 2018 m. sausio 1 d. identifikuoti sąrašą miestų teritorijų, kuriose bus formuojami nauji žemės sklypai piliečiams perduoti nuosavybėn neatlygintinai, ir jį viešai paskelbti savivaldybių interneto svetainėse, o iki 2019 m. sausio 1 d. tose teritorijose patvirtinti teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, kuriuose šie žemės sklypai bus suprojektuoti.
„Viešai skelbiant miesto teritorijų, kuriose bus formuojami nauji žemės sklypai piliečiams neatlygintinai nuosavybėn perduoti, sąrašą bus užtikrintas nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo proceso viešumas bei skaidrumas, juk ne paslaptis, kad šią sritį apipynę įtarimai meta šešėlį visai žemės grąžinimo sistemai", - sako žemės ūkio ministras.
Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) duomenimis, iki 2016 m. spalio 1 d. kaimo vietovėse nuosavybės teisės atkurtos 99 proc. piliečių, tuo tarpu miestuose dar 6,3 tūkst. piliečių laukia savo žemės. Mažiausiai nuosavybės teisės į žemę yra atkurtos Vilniuje - tik 48,36 proc. ploto, nurodyto piliečių prašymuose, Trakų mieste - 64,96 proc., Palangoje - 82,5 proc., Kauno mieste - 93 proc.
„Mes kalbame net apie 5327 mūsų piliečius, kurie iki šiol tebelaukia nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, jiems perduodant nuosavybėn neatlygintinai naujus žemės sklypus. Per ilgus metus, kai tai turėjo būti padaryta, žemės grąžinimo procesą lydėjo skandalai ir šešėliai, tikiuosi, kad tiek siūlomas įstatymo projektas, tiek būsima visos NŽT pertvarka pagaliau užtikrins piliečių teises", - sako ministras.
Šiuo metu nėra nustatyto realiai įgyvendinamo termino, per kurį savivaldybių institucijos atliktų joms priskirtas funkcijas nuosavybės teisių atkūrimo į žemę miestuose procese.
