Per maždaug dvi savaites ketinama parengti pasiūlymus, ką daryti su verslo liudijimais arba pagal autorines, arba licencines sutartis dirbančiais asmenimis, kuriems "Sodros" mokesčiai susilygino su kitais. Šis klausimas ypač skaudžiai palietė menininkus.
"Kalbant apie tai, ar Vyriausybė kažką darys, tai turime priėmę sprendimą, jog susėsime prie vieno stalo - tiek iš Kultūros, tiek iš Socialinės apsaugos ir darbo, tiek iš Finansų ministerijų - ir ieškosime sprendimų. Numatome maždaug per dvi savaites parengti pasiūlymus", - sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
Apskritai ministras pasisakė už tai, kad visi mokėtų vienodus "Sodros" mokesčius, nepriklausomai nuo profesijos.
"Manau, savo esme tas sprendimas brendo labai ilgai, nes skirstyti žmones, priklausomai nuo to, kurioje jie srityje dirba, ir priklausomai nuo to numatyti labai ypatingas išimtis, kad štai vieni galėtų mokėti mažiau, o kiti turėtų susimokėti žymiai daugiau, tai tuos skirtumus būtina eliminuoti", - kalbėjo V. Šapoka.
Tačiau ministras sutinka, kad stigo komunikacijos.
"Iš tikrųjų šitie klausimai turėjo būti iškomunikuoti žymiai garsiau ir žymiai anksčiau, nes žmonės vis dėlto turi tokiam pokyčiui pasiruošti", - sakė V. Šapoka.
Savo ruožtu socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sakė, kad problema ta, jog, nors įstatymas priimtas dar birželį, jis "iškomunikuotas" tik tada, kai įsigaliojo, t. y. šių metų sausį.
"Nei asmenys, nei struktūros, kurios darbina asmenį, nėra pasiruošusios. Čia yra problema, taip pat, turint galvoje, kad kultūra didele dalimi finansuojama iš biudžeto (valstybės biudžeto, - ELTA), biudžete nenumatytos papildomos lėšos tokio mokesčio didinimui. Tai ši įtampa yra svarstytina ir tikrai reikalauja greitų sprendimų", - komentavo L. Kukuraitis.
Premjeras Saulius Skvernelis taip pat kalbėjo, kad šis įmokas "Sodrai" reglamentuojantis įstatymas buvo priimtas dar vasarą praėjusios kadencijos Seimo, bet tuomet nesulaukta jokios reakcijos.
"(...) visą laiką sureaguojama tada, kai yra post factum, nors yra asociacijos, asocijuotos struktūros, niekas nieko nematė", - sakė Vyriausybės vadovas.
S. Skvernelis pabrėžė besilaikąs pagrindinio principo, kad, jeigu visi vienodai naudojasi viešosiomis paslaugomis, tai ir mokesčiai turi būti mokami. Ar turi būti taikomos išimtys, kol kas Premjeras negalėjo pasakyti, tai turės nuspręsti darbo grupė.
"Jeigu norime turėti ateitį, senatvėje gauti pensiją, sveikatos priežiūros paslaugas, mokyti savo vaikus mokyklose, darželiuose, kad gaisrininkai atvažiuotų gaisrą gesinti, turime mokesčius mokėti", - vardijo Vyriausybės vadovas.
Pasak Premjero, jeigu bus nuspręsta, kad mokesčio pakėlimas yra tragedija ar tai sukelia tam tikrų svarbių sričių, pavyzdžiui, kaip kultūra, žlugimą, bus daromi atitinkami sprendimai.
ELTA primena, kad nuo sausio 1 dienos daliai verslo liudijimus įsigyjančių asmenų mokesčiai padidėjo beveik dvigubai. Daug daugiau mokesčių teks mokėti ir gaunant pajamas pagal autorines sutartis bei daugeliui kitų.
Lietuvoje savarankiškai dirba per 60 tūkst. piliečių, bet šie pasikeitimai palies apie 11 tūkst. žmonių.
Bus daugiau sąžiningos konkurencijos, mažiau administracinės naštos
Siekdama sumažinti administracinę naštą bei užtikrinti sąžiningas ir vienodas sąlygas visam verslui, Vyriausybė posėdyje pritarė Finansų ministerijos siūlymui keisti kasos aparatų naudojimo tvarką. Finansų ministras Vilius Šapoka pabrėžia, kad supaprastinti reikalavimai leis apskaitą tvarkyti paprasčiau ir patogiau, nauji - padės užkirsti kelią šešėlinei veiklai.
„Privalome ieškoti būdų, kaip verslui padėti taupyti laiką ir lėšas, todėl siūlome atsisakyti pasenusių, o kai kur ir perteklinių reikalavimų, užtikrinti lygias konkurencijos sąlygas", - sakė finansų ministras.
Didžiausia naujovė laukia maitinimo paslaugas švietimo įstaigose teikiančių įmonių, kurios privalės naudoti kasos aparatus. V. Šapoka atkreipia dėmesį, kad tokiu būdu siekiama užtikrinti skaidrią grynųjų pinigų apskaitą. Iki šiol galiojusią išimtį siūloma naikinti įvertinus Valstybės kontrolės rekomendacijas Vyriausybei.
Pasak ministro, dėl šios prievolės atsirasianti administracinė našta yra įvertinta ir apskaičiuota, todėl siūloma, kad ši nuostata įsigaliotų vėliau nei visos kitos - nuo šių metų lapkričio. Taip bus sudaryta galimybė verslui tinkamai pasiruošti veikti pakitusiomis sąlygomis.
Teikdama siūlymus, ministerija atsižvelgė ir į valiutos keitykloms bei kitoms finansines paslaugas teikiančioms įmonėms tenkančią papildomą apkrovą, kai jos privalo išduoti ir kasos aparato čekį, ir kitus apskaitos dokumentus. Todėl siūloma atsisakyti prievolės naudoti kasos aparatus, jei kiekvienam klientui yra išduodamas pinigų priėmimo kvitas ar kitas apskaitos dokumentas.
Dar vienas administracinę naštą mažinsiantis siūlymas - atsisakyti reikalavimo registruoti teritorinėje mokesčių inspekcijoje tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalo kasos operacijų žurnalą, o vietoj jo registruoti patį terminalą.