S.Šedbaro kandidatūra į KT šokiravo net jo pavaduotoją

Pasak V.Čmilytės registruoto projekto, S.Šedbaras 9 metų kadenciją KT pradėtų kovo 16 d. Pagal KT įstatymą, KT sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Po tris kandidatūras siūlo šalies prezidentas, Seimo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. S.Šedbaras yra būtent pastarojo pasirinkimas, tačiau kadangi teisėjai negali registruoti projektų, jį užregistravo V.Čmilytė-Nielsen.

„S.Šedbaras - teisininkas, sukaupęs labai įvairią teisinio darbo patirtį, pasiekęs šios profesijos aukštumas", - rašoma G.Juodkaitės-Granskienės pasirašytame teikime, kuriame, be kita ko, privelta klaidų. Pavyzdžiui, sunku patikėti, kad S.Šedbaras „1881 m. pradėjęs dirbti teisininku vienoje iš Vilniaus ūkinių organizacijų". Mat jis gimė gerokai vėliau - 1958 m.

„Vakaro žinių" paklausta, kaip vertina tokią kandidatūrą, S.Šedbaro pavaduotoja Teisės ir teisėtvarkos komitete Agnė Širinskienė nevyniojo žodžių į vatą. Pasak jos, šią kadenciją komitetas yra politiškai angažuotas kaip niekad iki šiol.

„S.Šedbaras, nežiūrint į tai, kokios kokybės teisininkas yra, tikrai angažuotas konservatorių politikas ir veikia šios partijos naudai. Tai yra akivaizdu.

Ir apmaudu, kad mūsų komitetas yra tapęs pritarėju visiems Konstitucijai prieštaraujantiems projektams, jei tik juos teikia konservatoriai ar kiti valdantieji. Tada dažniausiai būtent S.Šedbaro balsu (nes komiteto sudėtyje opozicijos ir pozicijos narių yra apylygiai) nulemiamas tokio projekto neprieštaravimas Konstitucijai. Net kai kiti komitete esantys teisininkai balsuoja prieš, S.Šedbaras vienintelis balsuoja už. Ir motyvuoja ne teisiniais, o politiniais argumentais", - sakė A.Širinskienė.

Politikė nesitiki, kad tapęs KT teisėju S.Šedbaras pasikeis ir taps objektyvesnis bei nebetarnaus konservatorių interesams. Tiesa, formaliai jis su konservatoriais dabar susijęs tik tuo, kad tebėra jų frakcijos Seime narys, bet partijai jau nebepriklauso. Aukščiausiajam Teismui pateikus parlamentaro Stasio Šedbaro kandidatūrą į KT teisėjus, pastarasis pareiškė, kad narystę konservatorių partijoje prieš 3 metus sustabdęs „iš lėto ruošėsi galimam darbui Konstituciniame Teisme".

„Tikrai nemanau, kad pasikeis, nes suaugę žmonės iš viso retai keičiasi. Be to, S.Šedbaro įsitraukimas į konservatorių veiklą yra labai didelis. Ir savo nuomonę yra išsakęs beveik visais klausimais, Seime sukėlusiais teisinių abejonių. Todėl nelabai įsivaizduoju, kaip jis galės dirbti KT - juk beveik nuo visų klausimų turės nusišalinti", - stebėjosi A.Širinskienė.

Ji pateikė ne vieną atvejį, iliustruojantį S.Šedbaro angažuotumą. Pavyzdžiui, kad ir tai, kaip komitete buvo svarstoma, ar galima Vytautą Landsbergį pripažinti valstybės vadovu. S.Šedbaras komiteto nariams pareiškė, esą projektui nebuvo gauta esminių Teisės departamento pastabų, nors pastarasis nurodė, kad projektas „gali prieštarauti Konstitucijos 77 straipsnio 1 daliai". Ir tai pavadinta neesmine pastaba!

S.Šedbarui jokio įspūdžio nepadarė ir 2002 m. KT nutarimas, kad Seimas negali V.Landsbergio paskelbti valstybės vadovu, nes tokį statusą įgyja tik vienas asmuo, t.y. Respublikos prezidentas, kurį išrenka Lietuvos piliečiai.

„Kaip žmogus, kuris negerbia KT nutarimų, galės jame dirbti?", - retoriškai klausė A.Širinskienė.