1 nuotr.Europos Sąjungos (ES) šalyse kylant diskusijoms, jog pasiekus karo Ukrainoje paliaubų susitarimą rusiškų dujų importas į bendriją galėtų būti atnaujintas, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis tikina – toks sprendimas būtų didelė klaida.
„Man atrodo, reikia išmokti pamokas, kad Europa negali, kaip buvo, būti priklausoma nuo tokios valstybės iškastinio kuro resursų, kurie naudojami ne tik ekonomikoje, bet ir politikoje, darant įtaką. Tau bet kada gali užsukti tą vamzdį, atjungti kažkokį jungiklį ir panašius dalykus. “, – LRT laidoje „Dienos tema“ sakė parlamento vadovas.
„Man atrodo, kad visi Europoje suprato, jog yra kitų alternatyvų, ir grįžti prie tų senų alternatyvų būtų didžiulė klaida, žinant, kad tai taptų politinio šantažo įrankiu ir mes tokiu būdu vėlgi stiprintume karo pramonę Rusijoje, kuri šiandien jau dirba maksimaliais pajėgumais“, – akcentavo jis.
Tai, kad Briuselyje yra svarstoma galimybė atnaujinti rusiškų dujų tiekimą šią savaitė skelbė šaltiniais besiremdamas įtakingas leidinys „Financial Times“. Kaip rašė leidinys, pagrindinis motyvas yra mažesnės dujų kainos Europoje.
Penktadienį energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigė, kad Lietuva nėra linkusi tokių svarstymų palaikyti. Kaip pabrėžė Ž. Vaičiūnas, Lietuva, po 2022-ųjų Rusijos invazijos į Ukrainą tapusi pirmąja ES valstybe, atsisakiusia rusiškų dujų importo, sieks tokią poziciją demonstruoti ir toliau, skatins partneres prioritetą teikti kitų, finansiškai vis labiau atsiperkančių atsinaujinančių energijos šaltinių alternatyvoms.
Europos Komisijos (EK) duomenimis, pirmąjį 2024 m. pusmetį Rusijos tiekiamos dujos sudarė 18 proc. viso dujų importo į ES. Tai atitinka 25,4 mlrd. kubinių metrų. Pirmąjį 2023-iųjų pusmetį importas iš Rusijos sudarė 14 proc. – iš viso 21,2 mlrd. kubinių metrų.
Rusija aplenkė JAV ir vėl tapo antra didžiausia dujų ES tiekėja po Norvegijos, daugiausia dujų tiekia Slovakijai, Vengrijai ir Austrijai.
