S.Skvernelis: santykių su Taivanu lūkesčiai liko neišpildyti

Politiko teigimu, buvusi Vyriausybė gerokai optimistiškiau žvelgė į perspektyvas bendradarbiauti ir plėtoti ryšius su Taipėjumi, tačiau Vilniaus lūkesčiai liko neišpildyti.

„Visiškai pritariu premjerui, nes antraštės buvo didelės, lūkesčiai buvo sukelti. Pagal tas antraštes ir kai kurių mūsų kolegų politikų pasisakymus, didelį optimizmą, mes šiandien turėjome turėti kokius penkis lustų fabrikus Lietuvoje, turėti čia išskirtines sąlygas, milžinišką ekonominio bendradarbiavimo proveržį ir panašius dalykus. Nieko to mes nematome“, – trečiadienį teigė S. Skvernelis, leisdamas suprasti, jog šioje situacijoje ne Taivanas yra kaltas dėl susiklosčiusios situacijos. 

„Aš negaliu nusivilti Taivanu ir nenorėčiau to daryti. Tiesiog, matyt, mūsų kolegos, kurie tą perdėtą optimizmą spinduliavo, (tai darė – ELTA) bandydami pridengti tam tikrą avantiūrą užsienio politikos klausimuose, kai buvo atidaryta Taivano atstovybė pavadinta taip, kaip neturėtų būti pavadinta“, – dėstė jis.

Praėjusią savaitę premjeras teigė, jog Lietuvos ir Taivano santykiai yra „įšalę“, o dvišalis bendradarbiavimas – nors ir viešai kalbėta kitaip – praktikoje nepasiteisino.

S. Skvernelis pastebėjo, jog G. Palucko vedamos Vyriausybės darbotvarkėje yra siekis normalizuoti po Taivaniečių atstovybės Vilniuje atidarymo subjurusius santykius su Kinija.

„Dabar santykių normalizavimas su Kinija yra Vyriausybės darbotvarkės klausimas ir tie procesai tikrai nesvarstomi viešai, bet vienokia ar kitokia forma, turbūt, vyksta“, – aiškino jis.

Tačiau klausiamas, ar Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys šiuo tikslu turėtų vykti į Kiniją, S. Skvernelis tiesiai neatsakė.

„Jeigu jis matys, kad reikia tą daryti, tai galbūt ir nuvažiuos“, – tepasakė Seimo pirmininkas.

ELTA primena, kad po socialdemokratams sėkmingų Seimo rinkimų, dabartinės Vyriausybės vadovas Gintautas Paluckas buvo užsiminęs apie galimybes gerinti dvišalį kontaktą su Pekinu ir grąžinti į Kiniją Lietuvos ambasadorių.

Tiesa, netrukus premjero pozicija švelnėjo. Apie santykių gerinimą neužsimenama ir Vyriausybės programoje. Priešingai – dokumente Kinija įvardijama kaip didelis iššūkis Lietuvos užsienio ir saugumo politikai.

Savo ruožtu užsienio užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys yra teigęs, jog Vilnius nori normalizuoti santykius su Pekinu. Anot politiko, Lietuva norėtų, kad Kinija grąžintų diplomatinį atstovavimą į aukštesnį lygį ir turėtų Vilniuje savo ambasadorių.

Į šiuos pareiškimus sureagavo ir Pekinas. Kaip teigė Kinijos misijos Europos Sąjungoje (ES) patarėja Fang Mei, Pekinas tikisi, kad dvišaliai santykiai „sugrįš į įprastas vėžes“. Tačiau pažymima, jog bendravimas ir mainai gali būti stiprinami tik gerbiant „vienos Kinijos“ politiką.

2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas.

Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.

Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.