S.Skvernelis: G.Kildišienės istorija - tragikomiška

"Aš manau, kad istorija jau tampa netgi tragikomiška, yra klausimų, kurie tikrai kelia abejonių - dėl transporto naudojimo ir kitų, Seimo narė turėtų į tai atsakyti. Ir aš manau, kad išspręsti klausimą dėl transporto priemonės labai paprastai - yra, turbūt, alternatyvios galimybės, ir (reikia, - ELTA) pašalinti visas galimas abejones, kad nebūtų net prielaidų kažkokiam interesų konfliktui. Reikia žingsnį padaryti ir atsisakyti tos transporto priemonės arba įforminti turtinius santykius kitaip", - antradienį interviu LRT radijui sakė S. Skvernelis.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūno pavaduotoja 31-erių G. Kildišienė į žiniasklaidos dėmesį pateko ne tik dėl to, kad naudojasi bendrovei "Agrokoncernas" priklausiančiu automobiliu, bet taip pat neteisingai nurodė savo studijų vietą - Vilniaus kolegijos Teisės fakultetą - nes tokio padalinio šioje švietimo įstaigoje nebuvo.

Pati Seimo narė nuo komentarų žiniasklaidai susilaiko.


S.Skvernelis linkęs pritarti grįžimui prie ankstesnių mokesčių menininkams

Premjeras Saulius Skvernelis linkęs sutikti, kad verta svarstyti sugrįžimą prie ankstesnių socialinio draudimo įmokų tik išskirtinei grupei - meno žmonėms ir autoriams, kitais atvejais jis pasisako prieš jau priimtų sprendimų atšaukimą.

"Įstatymas įsigaliojo, ir jeigu yra kažkokios kritinės socialinės grupės - kalba eina apie meno žmones, kūrėjus, kuriems yra ypatinga specifika, su verslumu arba su veikla yra labai sunku susieti, - tai galbūt ir galima grįžti atgal. Bet, iš esmės, dar galiu pakartoti, mes turime aiškiai užsibrėžę pusę metų, kad liepos 1 dienai turėtume labai aiškią mokestinę sistemą, susietą su mokesčiais ir socialinėmis įmokomis arba pensijų reforma", - sakė S. Skvernelis interviu LRT radijui.

Premjeras išbarė dabar protestuojančias socialines grupes atstovaujančias organizacijas, kad jos atsibudo tada, kai teisės aktai jau įsigaliojo.

"Sprendimai priimti vasarą. Keista, kad nors visos šitos socialinės grupės turi pakankamai stiprią savivaldą ir įvairias asociacijas, niekam nieko nereikėjo, niekas nesidomėjo, dabar, kai jau yra priimti sprendimai, jau atsiranda ir pabudimas iš žiemos letarginio miego. (...) Pati blogiausia praktika yra, vėlgi, bandyti skubomis koreguoti", - sakė S. Skvernelis.

Premjeras gynė įmokų į socialinio draudimo fondą svarbą.

"Kalbame apie žmones, kurie dirba, ir kurie turi galvoti apie savo ateitį, ir gauti tam tikras socialines išmokas bei paslaugas, susijusias su įmokomis į socialinio draudimo fondą. Tai juos reikia drausti", - sakė S. Skvernelis.

Jo teigimu, šį klausimą reikia spręsti kompleksiškai.

"Teisinė įvairovė dabar yra tokia, kaip jūs patys matote, įvairios išimtys, lengvatos, skirtingi tarifai, ir kartais labai sunku būna paaiškinti tiems, kurie dirba pagal darbo sutartį, kurie su darbo santykiais susijusius mokesčius sumoka iki 55 proc., tiems, kurie moka 15 proc., arba dar mažiau", - sakė S. Skvernelis.

Kaip ELTA jau rašė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Seimo narys Ramūnas Karbauskis siūlo sugrįžti prie buvusių lengvatinių valstybinio socialinio draudimo įmokų skaičiavimo pajamoms, gautoms pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos.

Pagal jo penktadienį įregistruotas įstatymo pataisas, Valstybinio socialinio draudimo įmokos būtų skaičiuojamos nuo 50 proc. pajamų, gautų pagal minėtąsias sutartis. Pagal autorines sutartis gautoms pajamoms, kurios bus gautos iš to paties darbdavio (draudėjo), su kuriuo sudaryta darbo sutartis, būtų skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos nuo 100 proc. pajamų. Šias nuostatas siūloma taikyti nuo 2017 m. sausio 1 d. gautoms pajamoms.

Taip pat siūloma nustatyti, kad socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo autoriams ir gretutinių teisių subjektams mokamo atlyginimo už kūrinių ir gretutinių teisių objektų panaudojimą pagal suteiktas licencijas panaudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus.

R. Karbauskio duomenimis, dėl naujos apmokestinimo tvarkos pajamoms, gautoms pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos, nustatymo Valstybinio socialinio draudimo fondo pajamos sumažės apie 3 mln. eurų.

Šių metų sausio 1 d. įsigaliojusiame Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta, kad pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos gaunantys asmenys valstybinio socialinio draudimo įmokas moka nuo apskaičiuoto atlygio pagal sudarytas sutartis sumos.


S.Skvernelis: nebegalima leisti sau filosofijos, pateisinančios vaikų mušimą

Premjeras Saulius Skvernelis pasisako už Seime svarstomas Vaiko teisių pagrindų įstatymo pataisas, draudžiančias bet kokį smurtą prieš vaikus, o baimę, kad jų pagrindu bus atiminėjami vaikai vadina nepagrįsta, bet pažymi, kad, esant reikalui, institucijos turi veikti ryžtingai.

"Nebegalime leisti tokios filosofijos: "žinote, jeigu man vaikas kažką blogai padarė arba nusikalto, arba nepadarė, aš šiek tiek pabandysiu jį pamušti". Tai mes tokius santykius galime perkelti ne tik į vaikų ir suaugusių santykius - galbūt tada leiskime institucijoms pamušti, kai kažkas padarė administracinį nusižengimą, arba man nepatiko kitas žmogus, tai irgi šiek tiek paauklėjimui leiskime pamušti. Tai visiškai nesuprantamas dalykas. Ypatingai, kai kalbame apie vaikus. Manau, kad pribrendome ir tokių žingsnių reikia", - sakė S. Skvernelis interviu LRT radijui.

Premjeras ramina aistras, kad priėmus pataisas institucijos ims atiminėti vaikus iš šeimų.

"Tai neturi, matyt, jokio realaus pagrindo. Tais atvejais, kada būtina reaguoti, pirmiausiai, saugant vaiko interesus, institucijos turi veikti ryžtingai, kad nebūtų skaudžių pasekmių, bet pačiai esmei ir formuluotei tų teisės normų aš pritariu", - sakė S. Skvernelis.

Seimas antradienį svarstys Vaiko teisių pagrindų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama apibrėžti ir uždrausti visų rūšių smurtą prieš vaikus - psichologinį, fizinį, seksualinį ir nepriežiūrą.

Akcijos "Apginkime vaikus dabar" organizatorių teigimu, oficiali užregistruotų smurto prieš vaikus atvejų statistika yra tik ledkalnio viršūnė ir neatspindi realios padėties. Vaiko teisių apsaugos skyrių duomenimis, 2015 m. nuo smurto nukentėjo 1 579 vaikai (1 669 atvejai). Tačiau realiai jų gali būti kelis ar keliolika kartų daugiau - tai rodo psichologų darbo su vaikais bei šeimomis praktika.

Nestabdomo smurto pasekmės didelės - vaikų elgesio ir mokymosi sunkumai, psichinės ir fizinės sveikatos problemos suaugus, aukštesnė savižudybės ir polinkio į nusikaltimus rizika.


S.Skvernelis: daugelis valstybių į Astravo AE žiūri per ekonominę prizmę

Premjeras Saulius Skvernelis patvirtino neišgirdęs iš latvių pasiryžimo nepirkti elektros iš Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės, ir paaiškino tai požiūrių į šį objektą skirtumais.

"Latvijos pusė tikrai supranta ir remia, kad tas objektas turi atitikti visus saugumo, tarptautinių organizacijų monitoringo reikalavimus, tačiau aš tikrai neišgirdau pasiryžimo, kad kaip ir mes taip ir jie iš karto deklaruotų, kad atsisako pirkti. Suprantame, kad mums tai yra išlikimo ir, pirmiausiai, politinis klausimas, kitoms valstybėms, tai yra ekonominis klausimas, ir daugelis valstybių į tai žiūri per savo valstybių interesą ir ekonominę prizmę", - sakė S. Skvernelis interviu LRT radijui.

Premjeras teigė Lietuvos poziciją išsakęs tiek trišalio susitikimo su Latvijos ir Estijos kolegomis metu, tiek ir Latvijos Seimo Pirmininkui ir Prezidentui. Diskusijos esą vyksta ir europiniu lygmeniu.

"Pasakėme aiškią poziciją, kad Lietuva nepirks ir darys įstatymiškai tam tikrus barjerus, kad nebūtų galima įsigyti iš nesaugių trečiųjų šalių pagamintos energijos. (...) Turime dėti aktyvius žingsnius, kad savo poziciją perteiktume ir turėtume palaikymą", - sakė S. Skvernelis.

Lietuva nuogąstauja, kad elektrinė statoma vos 50 km atstumu nuo Vilniaus, o didelės nelaimės atveju gali tekti evakuoti ne tik Lietuvos sostinę, bet ir būtų užterštas Neries upės bei gruntinis vanduo.

Pagal pirminį planą, pirmasis Astravo AE blokas turėjo pradėti veikti 2018 m., bet planus gali koreguoti šių metų liepą nukritęs reaktoriaus korpusas, kuris bus keičiamas nauju.