S.Skvernelis: koalicija toliau dirba

Pirmadienį po Seime vykusio valdančiosios koalicijos atstovų susitikimo Vyriausybės vadovas užtikrino, kad koalicija negriūva. "Negriūva, kad ir susipykę labai nebuvome", - sakė S. Skvernelis žurnalistams.

Pasak Premjero, darbas vyksta toliau, buvo aptarti artimiausi uždaviniai, Seimo sesijos klausimai.

"Buvo aptarta, kaip galima sklandžiau bendradarbiauti, priimti bendrus sprendimus. Aš manau, galima konstatuoti, kad koalicija toliau dirba ir priiminės tuos sprendimus, kuriuos reikalinga valstybei priimti", - sakė Vyriausybės vadovas.

S. Skvernelis akcentavo būtinybę daugiau kalbėtis, ieškoti sutarimo. "Reikia kalbėtis, dar daugiau kalbėtis, reikia tas savo pozicijas, kur nuomonių nesutapimai yra, matyt, ir bus, jas reikia iš karto pasakyti partneriams, pasakyti argumentus, dėl ko jie skiriasi, ir ieškoti būdų, kaip argumentais surasti tuos bendrus sprendimus arba ir kompromisus, jeigu reikia", - sakė S. Skvernelis.

Paklaustas, ar stiprėja jausmas, kad Vyriausybė nedirba mažumos Vyriausybės sąlygomis, Premjeras atsakė: "Stiprėja tas jausmas". Tačiau, anot Ministro Pirmininko, reikia žinoti, kokiomis sąlygomis dirbame, kad nebūtų plenarinių posėdžių metu "siurprizų". "Blogiausia, kad mes siurprizus padarome vieni kitiems plenariniame posėdyje", - sakė Vyriausybės vadovas.

Pasak Premjero, socialdemokratai rems urėdijų reformą. "Manau, esminis dalykas, kad socialdemokratai rems urėdijų reformą, o patį turinį matysime gerokai vėliau. Pirmas žingsnis, ką mes sutarėme, priimti įstatymą, kad būtų galima pradėti vykdyti reformą", - sakė Vyriausybės vadovas.

Socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius patvirtino, kad socialdemokratai remia urėdijų reformą, "bet turime diskutuoti dėl turinio". "Socialdemokratai pateiks savo pasiūlymus, pastabas. (...) Kad socialdemokratai pasisako prieš bet kokią reformą, tai yra netiesa", - sakė A. Butkevičius.

Vėliau socialdemokratai išplatino pranešimą spaudai, kuriame sako, kad su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga pasirašę koalicijos sutartį socialdemokratai nesvarsto jos nutraukimo. Tačiau taip pat pažymi, kad koalicija negali būti pagrįsta diktatu.

"Koalicija negali būti pagrįsta diktatu, tikintis, kad vieni partneriai besąlygiškai priims ir puls įgyvendinti visus vieno iš partnerių siūlymus. LSDP primena, kad politinė atsakomybė už valdančiųjų sprendimus abiejų koalicijos partnerių vienoda, nepaisant parlamentinių mandatų skaičiaus skirtumo.

Laikydamiesi koalicinio solidarumo principų socialdemokratai ir toliau siekia konstruktyviai bendradarbiauti, aptarti sprendimus, projektus ar pertvarkas kartu su koalicijos partneriais bei tikisi, kad susitarimų bus laikomasi", - sako socialdemokratai.

Iš koalicijos partnerių jie tikisi platesnio klausimų aptarimo, aiškiai nusakytų prioritetų ir kompromisinių sprendimų.

Pirmadienį vakare vykusiame koalicijos partnerių pasitarime dalyvavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis, seniūno pavaduotojas Virginijus Sinkevičius, Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė, parlamentaras Povilas Urbšys.

Socialdemokratams šiame susitikime atstovavo partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius, frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė, Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas ir kiti.

Kaip jau skelbta, Premjeras Saulius Skvernelis pirmadienį iš ryto neslėpė nusivylimo dėl bendradarbiavimo su socialdemokratais, sakydamas, kad, nepaisant to, jog su socialdemokratais "valstiečiai-žalieji" turi svarią daugumą, paramos reikalingiems sprendimams jiems dažnai tenka ieškoti už koalicijos ribų.

S.Skvernelis: dėl Darbo kodekso sutaria abi partijos

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad valdančiosios koalicijos partnerės - Valstiečių ir žaliųjų sąjunga ir socialdemokratai - sutaria dėl Darbo kodekso pakeitimų priėmimo.

Premjero teigimu, valdančioji koalicija ketina priimti tik tas nuostatas, dėl kurių buvo pasiektas sutarimas Trišalėje taryboje, o papildomi Seimo narių pateikti siūlymai, tikėtina, bus atmesti.

"Kas man labai džiugu, socialdemokratai to paties principo, ką mes aptarėme, laikysis. Tai, kas buvo suderinta Trišalėje taryboje, tai nėra tobula, tai yra pasiektas kompromisas tiek darbdavių, tiek profesinių sąjungų, bet esminis principas - mes dabar Vyriausybėje per artimiausias savaites tai adaptuojame į įstatymo projektą, teikiame Seimui, ir valdančioji koalicija priima tik tai, kas sutarta Trišalėje taryboje. Visi papildomi registruoti pasiūlymai, kurių, tikėtina, bus, bus atmesti", - po pirmadienį Seimo rūmuose vykusio "valstiečių" ir socialdemokratų susitikimo žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.

Naujas Darbo kodeksas turėtų įsigalioti nuo šių metų liepos 1 d.


Valdančiosios koalicijos partneriai susirinko aptarti bendrą darbą

Pirmadienį Seime susirinko valdančiosios koalicijos atstovai aptarti bendro darbo problemas.

Į posėdį atvyko Premjeras Saulius Skvernelis, kuris pirmadienį neslėpė nusivylimo dėl bendradarbiavimo su socialdemokratais, sakydamas, kad, nepaisant to, jog su socialdemokratais "valstiečiai-žalieji" turi svarią daugumą, paramos reikalingiems sprendimams jiems dažnai tenka ieškoti už koalicijos ribų.

Į pasitarimą atvyko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis, seniūno pavaduotojas Virginijus Sinkevičius, Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė, parlamentaras Povilas Urbšys.

Socialdemokratams šiame pasitarime atstovauja partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius, frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė, Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas ir kiti.

Prieš posėdį nei "valstiečių", nei socialdemokratų atstovai komentarų žurnalistams neteikė.


Premjeras: apie koaliciją, Darbo kodeksą ir laiko sukiojimą

Premjeras Saulius Skvernelis pripažįsta, kad nepaisant to, kad su socialdemokratais "valstiečiai-žalieji" turi svarią daugumą, paramos reikalingiems sprendimams jiems dažnai tenka ieškoti už koalicijos ribų. Tačiau apie ketinimą formalizuoti mažumos Vyriausybę jis kol kas nekalba.

"Aš manau, kad dėl kiekvienos esminės reformos, reikalingos valstybei, reikės ir reikia tartis iš esmės su atskiromis politinėmis jėgomis, nes požiūriai yra skirtingi, ypač į tuos procesus, kurie yra seni, susiformavę kaip tam tikri simboliai", - sakė S. Skvernelis žurnalistams per Vyriausybės šimtadieniui paminėti surengtus spaudos pusryčius.

Premjeras atviravo iš koalicijos partnerių sulaukiąs staigmenų balsuojant Seime, dėl to esą tenka ieškoti paramos už koalicijos ribų.

"Mes šiandien dažnai sutariame, bet kada reikia išreikšti valią Seime, atsiranda įvairiausių priežasčių arba sprendimų, kurie būna siurprizai, dėl to, norint užsitikrinti sėkmę, reikia darbuotis iš esmės su visomis Seimo frakcijomis individualiai, o tai yra papildomas resursų investavimas, bet nematau didelės tragedijos ir ateityje tą daryti", - sakė S. Skvernelis.

Vis dėl to, pasak jo, "šiandien nėra tas momentas, kad mes pasakytume, jog nebegali šita koalicija daugiau darbuotis".

"Tikrai yra laiko mažai susidirbti arba įgyti bent jau bendrą požiūrį į atskirus strateginius dalykus, bet kitas momentas, kas, ko gero, mano asmenine nuomone, daro didelę įtaką, kad šiandien mūsų partneriai irgi yra virsme, ieško savo tapatybės, identiteto ir vyksta procesai dėl partijos vadovybės pasikeitimo. Labai daug priklauso, kas taps socialdemokratų pirmininku, kokia bus suformuota nauja partijos vadovybė ir kiek ji bus įgali ir galės daryti įtaką Seimo narių veiklai", - sakė S. Skvernelis.

Savo ruožtu iš socialdemokratų, "jeigu jie mato, kad jiems yra žalingas buvimas šitoje valdančiojoje daugumoje", Premjeras tikisi kuo greitesnio apsisprendimo, pažymėdamas, kad Vyriausybėje problemų su kitos partijos deleguotais ministrais nekyla.

"Vyriausybė dirba kolegialiai, nereikėjo mums, ir, tikiuosi, nereikės ir ateityje spręsti balsavimu kabinete, kokiam nutarimo projektui pritarti, kaip buvo praktika taikoma ankstesnėje Vyriausybėje", - sakė S. Skvernelis.

Premjeras patikino, kad kol kas nėra pagrindo žvalgytis naujų koalicijos partnerių ir svarstyti konservatorių alternatyvos.

"Ši Vyriausybė iš principo gali būti ir mažumos Vyriausybė, gali būti ir formuojama kita koalicija, gali būti veikimas mažumos Vyriausybės su dabartinėmis opozicinėmis didžiausiomis frakcijomis, pasirašant atskirus susitarimus dėl strateginių pokyčių, reikalingų valstybei", - sakė S. Skvernelis.

Per susitikimą su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininku Gabrieliumi Landsbergiu jis teigė kalbėjęs ne apie galimą koaliciją, o apie pagrindines reformas, tarp kurių - miškų reforma.

Ministras Pirmininkas įtaria, kad taip pat nebus lengva su švietimo reforma, valstybės ir savivaldybės įmonių veiklos skaidrinimu, kovos su korupcija klausimais.

Paklaustas, kam "valstiečiams" reikalingi tokie koalicijos partneriai, S. Skvernelis teigė, jog socialdemokratai svarbūs, "kad būtų suformuota dauguma ir Vyriausybė iš esmės galėtų vykdyti savo programą".

"Klausimai man irgi kyla, po vieno, kito ar trečio sprendimo, ar mes esame koalicijos partneriai, ar ne. Matyt, ir mūsų partneriai kelia tą patį klausimą, jie gal irgi jaučiasi kažkur neįvertinti. Sakė, kad trūksta bendravimo, dabar bendraujame pakankamai daug, aš ir Vyriausybėje sukviečiau ir frakcijas, ir atskirus komitetus, ir vadovybes, ir koalicinė taryba funkcionuoja. Nežinau, ko dar kam trūksta ", - sakė S. Skvernelis.

Pirmadienio vakarą koalicijos partneriai aptarti bendro darbo rinksis Seime.

Tarp svarbiausių darbų, kuriuos pavyko įgyvendinti per 100 dienų, Premjeras įvardijo Vyriausybės suformavimą iš profesionalų, Vyriausybės programos ir priemonių įgyvendinimo plano sudarymą, intervenciją į atskiras valstybės įmones - "Lietuvos geležinkeliai", "Registrų centras", "Kelių direkcija".

Jis taip pat paminėjo aukštojo mokslo reformą, mokesčių pertvarką, valstybės biudžeto priėmimą, pensijų indeksavimą, Darbo kodekso sutvarkymą.

Premjeras įsitikinęs, kad naujasis Darbo kodeksas įsigalios liepą

Premjeras Saulius Skvernelis įsitikinęs, kad pataisytas Darbo kodeksas, kaip ir buvo planuota, įsigalios liepos 1 dieną.

"Aš manau, kad sutarta yra dėl esmės, tikrai nėra, kad abi pusės būtų labai patenkintos, bet tai yra kompromisas, kažkuri turėjo nusileisti dėl vienos ar kitos pozicijos. Jis privalo įsigalioti liepos 1 dieną, alternatyvos absoliučiai jokios nėra", - sakė S. Skvernelis žurnalistams pirmadienį.

Premjeras teigė, kad naujasis Darbo kodeksas svarbus investicinei aplinkai.

"Nedaug aš užsienio vizitų turėjau, bet, kiek važiavau, praktiškai visur kalbant su Vyriausybių vadovais šitas klausimas buvo keliamas. Lietuvoje ir ypač užsienyje, susitinkant su potencialiais investuotojais, visą laiką buvo keliamas klausimas, ar darbo santykių naujas reglamentavimas bus, ir labai esminis dalykas, kalbant apie teisingos investicinės aplinkos sudarymą", - sakė S. Skvernelis.

Premjeras teigia, kad tvarkant Vilniaus kalnus reikia ilgalaikių sprendimų

Tvarkant sostinės kalnus reikia pasikliauti profesionalų pozicija ir rasti ilgalaikius sprendimus, teigė Premjeras Saulius Skvernelis.

Vyriausybės vadovas pripažino dar nematęs grupės vilniečių atviro laiško, kuriuo jie prašo gelbėti Trijų kryžių kalną ir netvirtinti Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato tvarkymo plano, kuriuo esą numatoma kalne iškirsti medžių.

Tačiau, remdamasis Gedimino kalno pavyzdžiu, jis teigė, kad tokiais atvejais turi būti rasti ilgalaikiai sprendimai.

"Lygiai taip pat kalbant apie Gedimino kalną. Mes matome verdančias aistras, skirtingas nuomones, daug šimtų tūkstančių ir milijonų jau investuotų, ir sprendimas vis tiek toks, kad po kiekvieno didesnio lietaus mes matome, kaip šitas kalnas slysta. Dėl to artimiausiu metu su aplinkos ministru mes esame nusprendę priimti labai aiškius sprendimus. Ne tai, ką aš ar ministras galvoja, tiesiog reikalinga (nuomonė - ELTA) profesionalių žmonių, kurie gali pasiūlyti labai aiškius sprendimus, kaip sustabdyti patį procesą, ir kaip jį padaryti ilgalaikį ir tvarų, kalbant apie apsaugą", - sakė S. Skvernelis.

Pasak Premjero, svarbiausia, "pasikliauti ekspertų išvada", ir tik po to priimti sprendimus.


A.Butkevičius apie S.Skvernelio priekaištus: esu nustebęs

Socialdemokratų partijos lyderis Seimo narys Algirdas Butkevičius sako esąs nustebęs Premjero Sauliaus Skvernelio priekaištais socialdemokratams, tvirtindamas, kad tai reikėjo pasakyti tiesiai į akis.

„Pirmiausia esu nustebęs dėl to, kad jis kaltina socialdemokratų frakciją, nes kol kas jokių susitarimų nesame sulaužę. Mes aiškiai esame pasakę prieš sudarant koalicinę sutartį, kad kai kuriais klausimais gal ir nepritarsime. Dialogo, pokalbio metu mes turime išsiaiškinti, kam nepritarsime, ir jie tai iš anksto žinos", - pirmadienį žurnalistams sakė A. Butkevičius.

Jis akcentavo, kad socialdemokratai kol kas nebalsavo nei prieš vieną įstatymo priėmimą. „To nebuvo, jeigu kalbame apie urėdijų reformą, mes netgi Koordinacinėje taryboje buvome sutarę, kad teiksime savo pasiūlymus ir jie tuos pasiūlymus svarstys. Aš nežinau, kur čia yra problema valstybėje", - svarstė A. Butkevičius.

Jis akcentavo, kad socialdemokratai atėjo į valdančiąją koaliciją, siekdami padėti „valstiečiams".

„Mes atėjome į koaliciją suprasdami tai, kad Lietuvoje neįvyktų pirmalaikiai Seimo rinkimai, kad išlaikyti politinį stabilumą. Mes tikrai nesiveržėme į valdžią, bet mes norėjome ir norime kol kas jiems padėti", - sakė politikas.

Į klausimą, ar socialdemokratai ir toliau nori dirbti valdančiojoje koalicijoje, jis sakė norįs visu pirma išgirsti „valstiečių" poziciją.

„Jie turi tą aiškiai pasakyti - kaip pagrindinė frakcija valdančiojoje daugumoje, - ar jiems reikalinga ta pagalba, parama. O jeigu ne - tai mes tada aiškiai turime išgirsti, kad jie pasirinko kitą kelią", - teigė A. Butkevičius.

Jis sakė negalįs vienas priimti sprendimo dėl tolesnio partijos dalyvavimo valdančiojoje daugumoje. „Aš negaliu vienas priimti to sprendimo, nes tai yra mūsų partijos tarybos sprendimas. Bet aš tikiuosi, kad mes pokalbyje su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovais išsiaiškinsime", - tikisi Socialdemokratų partijos pirmininkas.

Jam nepriimtinas santykių aiškinimasis viešais pareiškimais. „Visą tai turi būti sprendžiama kabinete, o ne viešai darant pareiškimus, tai turi būti pasakyta į akis susėdus už stalo", - mano A. Butkevičius.

Pirmadienio vakarą socialdemokratų ir „valstiečių" lyderiai aptarti bendro darbo rinksis Seime.

Premjeras: dėl laiko sukiojimo sprendimo nėra

Premjeras Saulius Skvernelis teigė ir pats norintis, kad laikas nebūtų kaitaliojamas, bet pripažįsta, jog tai nebūtų patogu verslui. Pasak jo, sprendimo dėl to, kad būtų inicijuojamas dabartinės tvarkos, kai pereinama prie žiemos ir vasaros laiko, pakeitimas, nėra priimta.

Premjeras, kalbėdamas apie laiko keitimo klausimus, atkreipia dėmesį, kad, pagal apklausas, didžioji dalis Lietuvos piliečių norėtų gyventi nekaitaliojant laiko.

"Prie to laiko, prie kurio mes dabar pereiname, yra ir vaikams didžiulės problemos keltis į mokyklą, darželius. Tai yra vienas aspektas pagal mūsų žmonių valią ir aš būčiau linkęs likti prie vieno laiko režimo", - sakė S. Skvernelis.

Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad nekeičiant laiko atotrūkis nuo kai kurių kitų šalių padidėtų, tai apsunkintų verslo ir bendradarbiavimo santykius.

"Galiausiai, tai yra vienas iš sprendimų kalbant apie Europos Sąjungos visų valstybių narių bendras pozicijas. Galbūt tai nėra esminis dalykas, bet tai yra bendras požiūris, ir mes nenorime išsiskirti. Tikrai šis klausimas yra darbotvarkėje, bet sprendimo nėra priimta", - sakė S. Skvernelis.

Lietuvoje šį sekmadienį bus įvestas vasaros laikas, tai reiškia, kad laikrodžių rodykles reikės pasukti viena valanda pirmyn.


S.Skvernelis: rinka ES elektrai iš Astravo AE gali realiai būti uždaryta

Lenkijos sprendimas nepirkti elektros iš Astravo atominės elektrinės (AE) siunčia signalą Baltarusijai, kad rinka Europos Sąjungoje elektrai iš šio objekto gali realiai užsiverti, teigė Premjeras Saulius Skvernelis.

Premjeras mano, kad Lietuvai savo poziciją diplomatiniais kanalais pavyko paaiškinti ir Estijai, esą ir Vokietija, ir Švedija supranta situaciją, o abejonės Latvijoje yra susijusios su "grynai pragmatine veikla".

Savo ruožtu Lietuvos Vyriausybė, pasak S. Skvernelio, priėmė sprendimą ne tik nepirkti trečiųjų šalių nesaugiuose objektuose pagamintos elektros energijos, bet ir techninius sprendimus, kurie užkirstų kelią patekti šiai elektrai į mūsų rinką aplinkiniais keliais.

"Tai yra labai svarbus signalas anai pusei, kad rinka ES realiai gali būti uždaryta (...). Manau, kad tai, galbūt, vers pamąstyti apie šito projekto perspektyvą", - sakė S. Skvernelis.

Jis teigė Europos Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos prezidentams per susitikimus irgi kalbėjęs apie tai, kad Astravo AE projektas yra ne tik nesaugus, bet ir pažeidžia konkurenciją bei nacionalinius saugumo interesus.


Premjeras palaiko iniciatyvas dėl turto deklaracijų viešumo

Premjeras Saulius Skvernelis palaiko Prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymus plėsti asmenų ratą, kurių turto deklaracijos yra viešinamos.

"Aš tikrai esu už išplėtimą. Kažkada buvau šalininkas ir visuotinio pajamų ir turto deklaravimo, tos nuomonės laikausi. Aišku yra kiti argumentai dėl sąnaudų - kiek tai kainuotų ir kokį poveikį duotų. Tas ratas tikrai turėtų plėstis ir galėtų tai apimti ir asmenis, kurie yra valstybės įmonių valdybose, valdymo organuose, kalbant apie savivaldybių įmones tą patį galiu pasakyti, (...) viešąsias įstaigas irgi. (...) Didesnis atvirumas ir prieinamumas šitos informacijos prisidėtų prie procesų skaidrumo", - sakė S. Skvernelis.

Prezidentė teikia Gyventojų turto deklaravimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma viešinti visų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, tarp jų - Respublikos Prezidento, ministrų patarėjų, Seimo narių padėjėjų, taip pat visų biudžetinių įstaigų, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovų ir pavaduotojų bei visų kandidatų į valstybės politikus turto deklaracijas.