1 nuotr.Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcija (LVŽS) atsižvelgia į partnerių pasiūlymus, o dabartinė koalicija pajėgi dirbti, antradienį pakartojo Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, komentuodamas valdančiųjų socialdemokratų pirmadienį išplatintą pranešimą, kuriame teigiama, esą koalicija negali būti pagrįsta diktatu.
"Paisome nuomonių visais klausimais, kadangi tos mūsų nuomonės yra perkeltos į Vyriausybės programą, Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo planą ir jo nuosekliai laikomės. Kol kas reikia kalbėti apie tą koaliciją, kuri šiandien yra, nepaisant tam tikrų nepasirašytų išplatintų pirmadienį pranešimų. Koalicija šiandien dirba, tą faktą ir konstatuojame", - antradienį LRT radijui sakė S. Skvernelis.
Paklaustas dėl galimybės sudaryti koaliciją su kuria nors Seimo opozicine frakcija, Premjeras teigė, kad tai nesvarstoma.
"Apie tai kalbos nėra. Yra diskutuojama apie atskirus Vyriausybės siūlomus įstatymo projektus, kuriuos galėtų didžiausia opozicinė frakcija Seime (TS-LKD - ELTA) paremti, jeigu sutampa šiuo klausimu nuomonės. Mūsų Vyriausybė, kaip ir frakcija (LVŽS - ELTA), ieško plataus sutarimo Seime dėl reikalingų valstybei reformų", - kalbėjo Premjeras S. Skvernelis, nelinkęs prognozuoti, ar dabartinė valdančioji koalicija išliks iki Seimo kadencijos pabaigos, ir palikęs šį klausimą politologams.
Kaip skelbta, pirmadienį vakare įvyko valdančiosios koalicijos partnerių - LVŽS ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovų - susitikimas. Premjeras po jo taip pat užtikrino, kad koalicija negriūva. S. Skvernelis akcentavo būtinybę daugiau kalbėtis, ieškoti sutarimo. Vėliau socialdemokratai išplatino pranešimą spaudai, kuriame sakė nesvarstantys koalicijos sutarties nutraukimo. Tačiau taip pat pažymėjo, kad koalicija negali būti pagrįsta diktatu. Iš koalicijos partnerių jie esą tikisi platesnio klausimų aptarimo, aiškiai nusakytų prioritetų ir kompromisinių sprendimų.
Pirmadienio rytą Premjeras S. Skvernelis neslėpė nusivylimo dėl bendradarbiavimo su socialdemokratais, sakydamas, kad, nepaisant to, jog su socialdemokratais "valstiečiai-žalieji" turi svarią daugumą, paramos reikalingiems sprendimams jiems dažnai tenka ieškoti už koalicijos ribų.
Premjeras: nenusprendus G.Kėvišui, spręstų kultūros ministrė
Aukščiausių valdžios asmenų kritikos sulaukusiam Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) generaliniam direktoriui Gintautui Kėvišui nesitraukiant iš einamų pareigų, galimybių atstatydinti jį yra, bet dėl to turi spręsti kultūros ministrė, teigia Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.
"Noriu tik priminti, kad LNOBT vadovas yra tiesiogiai pavaldus kultūros ministrei, ji yra jo darbdavys, ir ministrė priims sprendimus vadovaudamasi teisės aktais. Savo nuomonę pareiškiau tiek aš, tiek Prezidentė. Dabar sprendimą - vienokį ar kitokį - turi priimti arba kultūros ministrė, arba pats teatro vadovas. Pagal tą informaciją, kurią turiu, yra tokia galimybė (kultūros ministrei atstatydinti G. Kėvišą - ELTA)", - antradienį LRT radijui sakė S. Skvernelis.
Kaip skelbta, G. Kėvišas sprendimą dėl tolesnio savo vadovavimo teatrui žada paskelbti trečiadienį, kovo 22 d.
Praėjusią savaitę išplatintame pranešime jis teigė, kad rimtai vertina susidariusią situaciją, bet pabrėžė, jog skaidrumas ir etikos principų laikymasis buvo ir yra vienos svarbiausių jo vertybių. LNOBT vadovas neigia supainiojęs interesus, teatrui sudarant sutartį su jo sūnaus vadovaujama įmone.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė G. Kėvišo veiklą yra pavadinusi "šešėlių teatru". G. Kėvišą trauktis ragino kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson ir Premjeras Saulius Skvernelis.
S.Skvernelis: intervencija į žiniasklaidos turinį negalima
Politikai negali imtis žiniasklaidos kontrolės, įsitikinęs Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis. Tokią nuomonę Premjeras pareiškė, paklaustas apie kai kurių Seimo narių iniciatyvą nustatyti vadinamosios teigiamos ir neigiamos informacijos proporcijas žiniasklaidoje.
"Negali būti jokio kišimosi ir intervencijos - ypač iš politikų ar stambaus verslo atstovų - į žiniasklaidos turinį. Žiniasklaidos prigimtis yra pateikti objektyvią informaciją, informuoti visuomenę, būti tam tikru "sarginiu šunimi", ir tas principas, manau, kad negali būti demokratinėje šalyje kvestionuojamas", - antradienį LRT radijui sakė S. Skvernelis.
Vis dėlto Premjeras atkreipė dėmesį, kad patys politikai iš dalies atsakingi už pozityvesnio turinio dalį žiniasklaidoje, kita vertus, reikia atsižvelgti, kiek tos teigiamos informacijos reikalauja pati auditorija.
"Dėl tos "neigiamos informacijos" - ar jos per daug, ar per mažai. Kalbant apie politikus, tai tiesiog mums reikia daryti teigiamus darbus, tada bus ir jie viešinami, ir nebus skandalų, ir jie nebus pirmuose žiniasklaidos puslapiuose. Kita medalio pusė, - na, deja, mūsų visuomenė imli negatyviai informacijai. Žiniasklaida rodo tą vaizdą, kokį turime - patinka ar nepatinka", - sakė S. Skvernelis.
Kaip žinoma, įstatymo pataisas Seimo posėdžių sekretoriate įregistravę Seimo nariai Dovilė Šakalienė, Zenonas Streikus ir Robertas Šarknickas siūlo nustatyti, "kad visuomenės informavimo priemonės turinyje turi būti išlaikytos proporcijos tarp teigiamos (pozityvios) ir neigiamos informacijos".
Jie taip pat siūlo nustatyti proporcijas: turinyje turi būti ne mažiau kaip 50 procentų teigiamos (pozityvios) informacijos, ir ji pateikiama informacinės programos pradžioje ar pirmuosiuose leidinio puslapiuose.
