S.Skvernelis pasisakė apie mokslo metų ilginimą ir koaliciją

Pasak Premjero, Vyriausybė bei Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), siūlydama ilginti mokslo metus, siekia pagerinti mokinių pasiekimus, tą patį kursą išdėstant per ilgesnį laikotarpį, paliekant daugiau laiko darbui su atsiliekančiais mokiniais ir mažinant mokiniams bei mokytojams tenkantį krūvį.

"Akivaizdžiai turime situaciją, kada mūsų mokinių pasiekimai prastėja. Daugėja tokių, kurie nepasiekia net patenkinamo lygmens. Mes turime situaciją, kuomet praktiškai 39 savaičių programą išdėstome per 34 savaites. Tai yra stresas tiek mokiniams, tiek mokytojams", - LRT radijui antradienį teigė S. Skvernelis.

Pirmadienį prieš ŠMM planus mokslo metus ilginti apie 2 savaites protestą surengė švietimo profesinės sąjungos ir mokinių organizacijos, teigiančios, kad ilgesnis mokymosi laikas nereiškia kokybiškesnių pasiekimų. ŠMM šiuo metu siūlo kitus mokslo metus ilginti 10-15 mokymosi dienų, o mokytojų atostogų dėl to netrumpinti. Pedagogai dabar atostogauja 56 dienas, tuo tarpu mokinių atostogos vasarą trunka 90 dienų.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad jei socialdemokratai po pirmininko rinkimų norės keisti koalicijos sutartį, dabartinė sutartis greičiausiai turėtų būti nutraukiama.

Premjero teigimu, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje (LVŽS) koalicijos sutarties klausimas nebuvo svarstomas, nes laukiama naujo socialdemokratų partijos pirmininko ir jo nuomonės.

„Mano pozicija yra labai aiški: kol kas Vyriausybės visų ministrų darbas mane tenkina ir aš nematau pagrindo nė vieno ministro keisti. Tai reiškia, jog atsakomybės sritys tarp koalicijos parterių, aš neįsivaizduoju, kad būtų perskirstomos", - LRT radijui antradienį teigė S. Skvernelis.

Anot Ministro Pirmininko, nesvarbu, kas vadovaus socialdemokratams - Mindaugas Sinkevičius ar Gintautas Paluckas - tai gali turėti įtakos koalicijos darbui.

„Jei atsirastų toks noras turėti kitokią sutartį, tai, matyt, pirmiausia turėtų būti šita sutartis nutraukta. Bet kol kas tai tik spėliojimai", - kalbėjo S. Skvernelis.

Socialdemokratų pirmininkas paaiškės balandžio pabaigoje. Tiek į antrąjį turą patekęs M. Sinkevičius, tiek ir G. Paluckas ne kartą yra užsiminę, kad jų netenkina LVŽS požiūris į koalicijos partnerius.


S.Skvernelis ketina pateikti Seimui Vyriausybės metinę veiklos ataskaitą

Po šv. Velykų Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis ketina pateikti Seimui jo vadovaujamos Vyriausybės 2016 metų veiklos ataskaitą.

Šis klausimas įtrauktas į preliminarų balandžio 18 d. Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkės projektą.

Vyriausybės ataskaitoje tradiciškai pateikiama informacija apie šalies ekonominę ir socialinę raidą, pagrindinius Vyriausybės veiklos rezultatus, apie ministerijų nuveiktus darbus ir veiklos perspektyvas.

Kaip numato Seimo statutas, kiekvienais metais Vyriausybė privalo pateikti savo metinę veiklos ataskaitą, kurioje turi būti aptarti ir artimiausio laikotarpio Vyriausybės veiklos prioritetai.

Vyriausybės veiklos ataskaitą pateikia Ministras Pirmininkas, kuris pateikimo metu atsako į Seimo narių klausimus. Klausimai užduodami tokia pat tvarka kaip Vyriausybės valandos metu.

Vyriausybės ataskaitos pateikimo metu Seimo posėdyje dalyvauja ir visi ministrai, kurie Seimo narių pageidavimu taip pat atsako į klausimus.

Po Vyriausybės ataskaitos pateikimo ją svarsto Seimo komitetai, rengiama speciali Seimo diskusija, kurios pabaigoje Seimas gali priimti rezoliuciją. Diskusijoje pirmieji kalba Seimo opozicijos lyderis ir opozicinių frakcijų atstovai.

Pernai tuometinis Premjeras Algirdas Butkevičius Vyriausybės veiklos ataskaitą Seimui pateikė balandžio 21 d.


Premjeras: dėl terorizmo pavojaus į paprastus nusikaltimus reikės žvelgti plačiau

Teroristiniams išpuoliams rengti naudojamos vis paprastesnės priemonės, todėl Lietuvos teisėsauga taip pat turi tobulėti ir net transporto priemonių vagystes vertinti platesniame kontekste, sako Premjeras Saulius Skvernelis.

Premjero teigimu, terorizmo grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas ir nėra jokio pagrindo jį keisti. Pasak S. Skvernelio, teoriškai didžiausią pavojų kelia pavieniai veikiantys asmenys, todėl užkardant teroristines veiklas būtina keistis informacija tarp valstybių ir išlaikyti platų požiūrį net ir vertinant paprastus nusikaltimus.

„Netgi šiandien į tas pačias transporto priemonių, ypač sunkiasvorių transporto priemonių, vagystes reikia pažiūrėti kiek kitu kampu - ne kaip į turtinį nusikaltimą, bet kartu kaip į nusikaltimą, kuris gali turėti kitokių pasekmių. Mūsų žinyboms į šią problemą reikia pažiūrėti šiek tiek iš kito taško", - LRT radijui kalbėjo S. Skvernelis.

Sunkvežimiai 2016 m. buvo panaudoti teroristinių atakų metu Prancūzijoje ir Vokietijoje, o 2017 m. balandį - Švedijoje, visais atvejais išpuolių rengėjai buvo siejami su „Islamo valstybe". Lengvuoju automobiliu žmonės buvo atakuoti 2017 m. kovą Londone, o Belgijos Antverpeno mieste į minią ketinęs įvažiuoti asmuo buvo nušautas policijos pareigūnų.