Stebuklas. Politikų triuškintas P.Gražulis ir vėl prisikėlė

Vos išrinktas P.Gražulis dėkojo savo rinkėjams: „Įvyko stebuklas. Tikrai mažai tikėjausi, kad tokioje liberalioje visuomenėje pralenksiu liberalus. (...) Tai yra didžiulė pergalė, kad jūs mane palaikėte. Dirbsiu jums. Atstovausiu jums kiek galėdamas ir tikrai negailėsiu savo jėgų. Ir tikrai 100 proc. savo pažadą vykdysiu - 50 proc. atlyginimo pervesiu. Taip noriu įrodyti, kad ne pinigai yra svarbiausia."

Pernai gruodžio 18-ąją net 86 Seimo nariai balsavo už tai, kad iš P.Gražulio būtų atimtas Seimo nario mandatas ir dešimtmetį negalėtų būti renkamas į Seimą bei į šalies prezidentus. Iš Seimo išmestas žmogus, kuris čia posėdžiavo nuo 1996 metų. Buvo renkamas vienmandatėse. Tačiau niekas neklausė, ką apie P.Gražulio išmetimą galvoja jį rinkę Gargždų vienmandatės rinkėjai. Prieš nutarimą atimti mandatą balsavo tik 8 politikai, dar 4 susilaikė. Dalis balsavime nedalyvavo. O 86 aiškiai triumfavo, kad Seime neliks „cirkininko Petro".

P.Gražulis buvo išmestas iš Seimo vien todėl, kad esą paspaudė balsavimo mygtuką vietoje socdemo Lino Jonausko. Nors buvo balsuojama ne dėl kokio nors valstybei mirtinai svarbaus teisės akto, valstybės biudžeto eilutės, bet tik dėl Seimo rudens sesijos darbų programos patvirtinimo.

Balsuota už visą meniu, nesiginant į konkrečius barščius. Tad nebūta jokio asmeninio ar net finansinio intereso. Tačiau triumfas, jog Petro Seime nelieka, buvo toks saldus, toks piktdžiugiškas, kad konservatorius Audrius Petrošius netgi sakė norintis „pasidžiaugti už Petrą, kad jis galės pailsėti, galbūt net pakeliauti". A.Petrošius netgi pavadino P.Gražulį artistu ir kaip artistą ketino jį išlydėti su daina, tačiau kiti Seimo nariai nesutiko.

O dabar, žiūrint į dabartinį kontekstą, A.Petrošius gali girtis buvęs pranašu. P.Gražulis dabar tikrai pakeliaus. Mažų mažiausiai į Briuselį ir Strasbūrą. Nes žmonės įrodė, kad P.Gražulis jiems yra artimesnis ir simpatiškesnis už Remigijų Šimašių, Artūrą Zuoką.

Nors pastaruosius mėgsta blizgūs žurnalai ir gyvenimo būdo laidos.

Beje, A.Petrošius konservatorių sąraše į EP buvo įrašytas 18-oje vietoje. Įdomu, kiek konservatorių rėmėjų išreitingavo A.Petrošių į pirmą sąrašo vietą...

Kodėl tiek daug rinkėjų pasirinko P.Gražulį?

Kodėl jų buvo tiek daug, jog P.Gražulio vadovaujama partija, faktiškai turinti tik du žinomus veidus, aplenkė Liberalų sąjūdį, kuriame pilna politikos sunkiasvorių? Taip pat aplenkė Lietuvos regionų partiją, kurioje taip pat patyrusių politikų netrūksta.

Atsakymas paprastas - žmonės mano, kad su P.Gražuliu buvo neteisingai susidorota. Tiek Konstituciniame Teisme, tiek Seime. Ir tokia žmonių nuomonė visiškai suprantama.

Jei Seime nuotoliniu būdu leidžiama posėdžiauti iš kalėjimo kameros Vytautui Gapšiui, tai kodėl tokia seimūnų nemalonė Gražuliui? Be to, patys politikai įrodė, kad jiems kolegos Petro išmetimo cirkas, užsitęsęs visą pavasario sesiją, tapo svarbesnis už žmonėms iš tikrųjų rūpimus klausimus.

Pavyzdžiui, didėjančias kainas. Žmonėms buvo nesuprantama, kiek galima rietis dėl vieno mygtuko paspaudimo ar nepaspaudimo.

Nieko nepadarysi - tas Petras turi charizmą!

Oponentai sakys, kad Lietuvoje rinkėjų aktyvumas renkant į Europos Parlamentą buvo per mažas, kad būtų galima daryti kažkokius apibendrinimus. Aišku, kad galima! Nes balsuoti atėjo tie, kurie visada balsuoja. Tai yra, patys aktyviausi piliečiai. Ir jei 5,35 proc. aktyviausių Lietuvos piliečių palaiko P.Gražulį, tai yra visai nemažas moralinis palaikymas. Tiek žmonių visoje Lietuvoje susitapatino su žmogumi, kurį nuskriaudė jo buvę kolegos. Ne tik išmetė iš darbo, iš bendrabučio, paliko be algos, bet dar ir išsityčiojo. Iš religingumo, vėlyvos tėvystės ir t.t.

O Lietuvoje, kur firmos bankrutuoja, darbo kolektyvuose netrūksta patyčių, taip vadinamo „mobingo", labai lengva įsijausti į prie kolektyvo nepritampantį, jau pagyvenusį, bet mažą vaiką turintį žmogų, praradusį pragyvenimo šaltinį. (Dar vienas jautrus akcentas - mažoji Gražulio dukrytė, pavadinta jo mirusios motinos Monikos vardu).

Be to, P.Gražulis kalba paprastai, įtaigiai, visiems suprantamai ir jautriai. Tokio įtaigumo, netgi charizmos galėtų pavydėti kiekvienas politikas.

P.Gražulis yra kilęs iš Alytaus rajono. Užaugo 15-os vaikų šeimoje. Matyt, alytiškiai vis dar atsimena Gražulių šeimą, užauginusią tris kunigus, nes Alytaus rajone už P.Gražulio partiją balsavo 9,75 proc. rinkėjų. O daugiausia palaikymo sulaukta Žemaitijoje. Pavyzdžiui, Šilalės rajone P.Gražulio partija surinko 14,20 proc. balsų, Klaipėdos rajone - 13,44 proc., Skuodo rajone - 12,12 proc.

O dabar pagalvokime, kaip balsuotų žemaičiai, jei šios partijos vedliu būtų ne P.Gražulis, bet koks nors Okeanidė? Apsikaišęs gaidžio plunksnomis. Ogi nebalsuotų! Nepadėtų jokie partijos pavadinimo burtažodžiai apie teisingumą, tautiškumą, centrizmą. Nes žmonės rinko ne Europos Parlamentą, bet jiems patinkančius asmenis. (Į praeitos kadencijos EP taip buvo išrinkta Aušra Maldeikienė ir Liudas Mažylis).

Tad, pavyzdžiui, Alytaus rajone P.Gražulis patiko rinkėjams dvigubai daugiau nei laisvūnų kandidatas Dainius Žalimas ir vos ne trigubai labiau nei liberalas Petras Auštrevičius.

Gražulis taipogi ir personažas

Visi politikai yra personažai. Paprastų žmogelių gelbėtojai, guodėjai, auklėtojai. Visi blogiau ar talentingiau užsiima vaidyba ir turi kaukes. Tačiau jos ganėtinai panašios. Kai kurios net ne pačių ar įvaizdžio kūrėjų sukurtos, bet pridėtos prieš asmens valią. Originalesnės yra Anūko, Mento, Ubagų karaliaus ir Šv.Raštu prieš žydruosius kovojančio Petro kaukės. Nieko nepadarysi. Vienas charizmatiškas Petras sudegina rinkėjų kalorijų daugiau nei visas šeimų maršas. P.Gražuliui galėtų prilygti tik Ubagų karalius Vytautas Šustauskas. Kai buvo pačiame politiniame žydėjime. Bet jo jau nėra. Tado Blindos taip pat nėra. Apsireiškia tik kino filmuose. Personažas Mentas rūpinasi Kaunu, lygina ne „svietą", bet Kauno gatves. Personažas Anūkas rūpinasi „svietu" Taivanu. Galvų kapotoja irgi nutilusi. Todėl Lietuvai, geidaujančiai originalesnių personažų, lieka tik P.Gražulis.

O kodėl? Nes jis visiškai nepanašus į Anūką. Nes mokėjimu kalbėti su paprastais žmonėmis ir jiems patikti panašus į Galvų kapotoją ir Mentą. O nutrūktgalvišku vairavimu bei prasčiokišku, graudžiu nuoširdumu panašus į Ubagų karalių. Pastarasis nupirkdavo savo gerbėjams keptų jaučių ir užsakydavo kaimo kapelą. Kaip teisingą muziką. O P.Gražulis žada labdarai paaukoti pusę savo atlyginimo ir traukia Lietuvą iš neteisingos muzikos „Eurovizijos".

Tačiau oponentai rankų nenuleidžia. P.Gražulio dar laukia teismo nuosprendis už tai, jog prieš dvejus metus pavadino kelis LGBTQ bendruomenės narius išsigimėliais. Šis teismo sprendimas galimai bus paskelbtas anksčiau nei politikas liepos viduryje oficialiai taps europarlamentaru. Na, ir kas? Tik sustiprins P.Gražulio charizmą! O EP bendraminčių frakciją, kur galės darbuotis, tikrai ras.