1 nuotr.NATO valstybių vadovai susitikime Varšuvoje patvirtino keturių tarptautinių bataliono kovinių grupių dislokavimą Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Kaip „Vakaro žinioms“ akcentavo krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, tai yra istorinis sprendimas visam mūsų regionui ir Lietuvai, nes Aljanso pajėgumas išaugs septynis kartus ir tai bus atgrasymas Rusijai.
Vokietija paskelbė apie savo sprendimą tapti vadovaujančia šalimi formuojant Lietuvai skirtą bataliono kovinę grupę. Jungtinė Karalystė vadovaus Estijoje dislokuojamam batalionui, Kanada - Latvijoje, o Jungtinės Amerikos Valstijos - Lenkijoje. Savo ketinimą jungtis prie Vokietijos ir siųsti savo karius į Lietuvą Varšuvoje oficialiai paskelbė Norvegija, Nyderlandai, Liuksemburgas, Belgija ir Prancūzija. Pavyzdžiui, Belgija paskelbė siųsianti apie 150 karių.
Keturios bataliono kovinės grupės NATO rytinėje dalyje bus dislokuotos kitų metų pirmoje pusėje. Iki to laiko savo buvimą ir bendras pratybas su Lietuvos kariais tęs rotuojamos kuopos ir kiti NATO vienetai. Apie savo sprendimą siųsti po rotuojamą kuopą į pratybas Baltijos valstybėse 2017 m. paskelbė ir keturios Višegrado grupės šalys.
„Kitais metais Lietuvoje dislokavus Vokietijos vadovaujamą bataliono kovinę grupę, Aljanso karių skaičius ir pajėgumas mūsų šalyje išaugs septynis kartus ir tai bus dar stipresnis NATO kolektyvinės gynybos ir atgrasymo įsipareigojimas“, - teigė J.Olekas.
Ministras „Vakaro žinioms“ teigė, kad batalioną sudarys apie 1000 karių, bet lietuviai jo veikloje nedalyvaus.
„O mes savo kovines pajėgas vystysime atskirai. Be abejo, bendradarbiaudami ir vykdydami bendras pratybas. Be to, po kelis šimtus karių, baigusių tarnybą gerokai anksčiau ir beprarandančių įgūdžius, kviečiame į mokymus. Nuo kitų metų bus šiek tiek didesnis apmokomųjų skaičius“, - tvirtino J.Olekas.
J.Oleko teigimu, šiuo metu rotuojamose NATO kuopose Lietuvoje būna 150-200 sąjungininkų karių.
„Kuo svarbus naujasis susitarimas Lietuvai? Visų pirma tai yra reali kovinė grupė su realiomis galimybėmis veikti, ginti mūsų šalį. Tai yra akivaizdus solidarumo parodymas, nes iki šiol mes diskutuodavome, kiek laiko patiems lietuviams agresijos atveju reikėtų gintis, kol atskubės NATO pajėgos. Aišku, gynybai 1000 karių neužtektų, bet reikia žiūrėti kompleksiškai. Yra ypač greito reagavimo pajėgos iš 40 000 karių, kurios galėtų padėti reikalui esant, yra karinė oro aviacija, laivynas, kitos sistemos. O batalionas yra tik vienas iš pavyzdžių“, - teigė J.Olekas.
Buvęs SSRS vadovas Michailas Gorbačiovas apkaltino NATO eskaluojant įtampą su Rusija.
„Iš Varšuvos pasigirdo tokia retorika, kuria tarsi norima paskelbti karą Rusijai. Nors ir kalba apie gynybą, jie ruošiasi puolamosioms operacijoms“, - naujienų agentūrai sakė M.Gorbačiovas.
Pasak J.Oleko, tokio Rusijos vertinimo ir reikėjo laukti.
„Tačiau tai atmuš Rusijai norą ką nors daryti, bandant testuoti mus, ar NATO ateitų laiku, ar ne laiku. Nes mes parodėme, kad jau galime duoti atkirtį“, - teigė J.Olekas.
Ministras teigė, kad jei atsirastų tokių, kurie aiškintų, kad bataliono išlaikymas Lietuvai brangiai kainuos, jie būtų neteisūs.
„Lietuvai tai kainuos kokius 50 kartų pigiau negu pačiai tokį batalioną sukurti ir išlaikyti. Nes atvyks kariai su visa ekipuote, ginkluote, karine technika, kurią įsigyti mums būtų gerokai brangiau. Mes išlaidų turėsime tik tokių kaip apgyvendinimas, maitinimas“, - tvirtino J.Olekas.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"
