Su V.Rubavičiumi vienijasi žinomi žmonės

Gruodžio 11 d. buvo įsilaužta į dr. V.Rubavičiaus asmeninį kompiuterį, į jį buvo siunčiami grasinimai ir patyčios. Siūlyta „keisti mąstymą“, įspėta - „nepasislėpsi“ (kai V.Rubavičius bandė išvalyti kompiuterį, taip leidžiant suprasti, kad visi jo veiksmai yra kontroliuojami) ir grasinta „pakasti“. Vykstant šiam išpuoliui buvo pakeisti prieinamų interneto tinklų pavadinimai, stebėti ir realiu laiku komentuoti namuose esančių žmonių veiksmai, trumposiomis žinutėmis reaguota į namuose vykusį gyvą pokalbį. V.Rubavičius, kalbėdamas su sūnumi, sakė, kad veikiausiai anais laikais turėjo savo kūrybos gerbėjų sovietinėse struktūrose, nes jo pernelyg nepersekiojo. Sulig tais žodžiais atsiųsta žinutė: „Tu nebeturi gerbėjų.“

Tą patį vakarą iš namų pavogtas publicisto telefonas, specialiai palikti akivaizdūs apsilankymo ženklai. Kitą rytą telefonas rastas paliktas namo laiptinėje, tačiau iš jo jau buvo ištrinti nufotografuoti grasinimai, atsiųsti į kompiuterį.

Keistas sutapimas, bet kitą dieną, gruodžio 12 d., V.Rubavičiaus sūnus gavo pranešimus apie darbo sutarčių nutraukimą.

V.Rubavičius nusprendė netylėti ir kreipėsi į teisėsaugą. Tačiau tik užvakar iš policijos buvo paskambinta dėl galimybės pradėti ikiteisminį tyrimą ir patikslintos kelios detalės.

V.Rubavičius įtaria, kad išpuolis prieš jį susijęs su kritiniais straipsniais apie dabar Lietuvoje vykstančius procesus.

„Jau daugybę metų rašau ir komentuoju Lietuvos naujosios istorijos, visuomenės, Tautos raidos eigą. Manau, kad tai susiję su mano rašiniais. Matyt, kai kam pastarųjų mėnesių rašiniai pasirodė per įkyrūs, nebeįdomūs ir kažkokiam veiksmingam politiniam veikėjui pasirodė, kad aš pernelyg „išsirašiau“. Visada atsiras žmonių, kurie problemas imasi spręsti“, - spėjo filosofas.

Petras PLUMPA, Disidentas, buvęs VSD vadovas:

Sovietmečiu aš patyriau panašių dalykų kaip V.Rubavičius. Braižas panašus, buvo įsibrovimas į butą turint tikslą rinkti informaciją apie mano veiklą, kūrybą. Kitas tikslas buvo paveikti fiziškai - per maistą, psichotropinėmis medžiagomis. Trečias tikslas, kurio aš nepatyriau asmeniškai, tačiau patirdavo kiti disidentai, žmogų išgąsdinti, paveikti psichologiškai, kad jis nutrauktų savo veiklą. V.Rubavičiaus atvejis ir yra toks. Tai yra ne šiaip nusikaltimas, nes ne vagys veikė. Pažeisti du Konstitucijos straipsniai - 22-as ir 24-as: kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas ir būstas neliečiamas. Ir atitinkamai pažeisti trys Baudžiamojo kodekso straipsniai.

Sprendžiant iš nusikaltimo braižo, V.Rubavičiaus atveju tai buvo specialiųjų tarnybų arba jėgos struktūrų darbas - galbūt jų atstovų, galbūt buvusių atstovų. Kokiu tikslu, kam viso to reikia? Be abejo, tai yra politikų užsakymas. Žinome, kad artėja prezidento rinkimai. Panašių atvejų pasitaikydavo kaimyninėje šalyje, kurią valdo Vladimiras Putinas. V.Rubavičiaus atveju tai yra bandymas jį įgąsdinti prieš rinkimus, kad jis aštriai nebekalbėtų. Kokie politikai ar koks politikas tai užsakė? Nežinau.

Algirdas ENDRIUKAITIS, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras:

V.Rubavičiaus atvejis nėra vienetinis, mano patirtis yra panaši. 2015 m. pas mane į namus buvo įsibrauta. Slaptai. Padaryta slapta krata ir paimti dokumentai, susiję su Eglės Kusaitės byla. Nemanau, ar kokiems „Gariūnų berniukams“ tai galėtų būti įdomu. Todėl įtariu, kad dirbta sąmoningai ir tikslingai. Perėjau visas instancijas. Rašiau skundus policijai, prokuratūrai. Prokuroras man atsakė: „Jūsų atžvilgiu nenustatyta neteisėtų konstitucinių teisių į privataus gyvenimo neliečiamybę apribojimų.“ Aš perklausiau, ar teisėti apribojimai buvo. Pas mane gali daryti slaptą kratą, nes neturiu jokio imuniteto. Tačiau parašė tik, kad nebuvo neteisėtų apribojimų, o apie teisėtus neparašė. Iš prokuroro atsakymo susidarė įspūdis, kad buvo.

Tada aš kreipiausi į teismą. Teisėja svarstė mano bylą ir pareiškė: „Mes nieko nežinome, pagal Žvalgybos įstatymą žvalgybos institucijų veiklos prokurorai nekontroliuoja ir jos teisėtumo nekoordinuoja. Įstatyme aiškiai parašyta, kad prašymą atlikti žvalgybinį veiksmą teikia specialioji tarnyba, pritaria prokuroras, o sankcionuoja apygardos teismo pirmininkas. Tokia rikiuotė. Ir jei nenustatoma, kad buvo galima pradėti ikiteisminį tyrimą, privalo VSD ar kokia kita institucija pranešti, kad jūsų atžvilgiu buvo atlikti žvalgybiniai veiksmai, įtarimai nepasiteisino, atsiprašome. O jei padaryta žala, tai ir žalą turi atlyginti. Man buvo padaryta smulki žala.

Kyla klausimas, kam aš galiu apskųsti prokuroro sprendimą dėl žvalgybinių veiksmų. Pasirodo, apskųsti aš galiu tik tam pačiam prokurorui ir tam pačiam teisėjui, kuris pritarė sankcijai. Tai negi tas pats teisėjas, kuris davė sankciją, dabar pripažins, kad ji buvo neteisėta? Taip visa mano istorija ir baigėsi.

Kreipiausi į Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisiją. Jai vadovauja Dainius Gaižauskas. Prašiau susitikti. Jis atsakė, kad toks yra teismo sprendimas. Bandžiau paaiškinti, kad noriu pasikalbėti dėl to įstatymo. Tai tik po keturių mėnesių man atsiuntė kvietimą. Tačiau kaip tik tuo metu buvo pusseserės laidotuvės, paprašiau kito laiko, tačiau ponas Gaižauskas nuo birželio iki dabar laiko neskyrė.

Ką galiu pasakyti apie VSD? Tai yra organizacija, atitrūkusi nuo Tautos, vadovaujasi įslaptintais nuostatais, daro, ką nori, su niekuo nesiskaito, yra nekontroliuojama ir viešpataujanti.

Vytautas BUDNIKAS, Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas:

Kad tai yra antikonstituciniai veiksmai - nėra jokios abejonės. Tik klausimas, kas tai padarė. Teisiniu požiūriu bus sudėtinga viską išaiškinti. Išvada bus, matyt, tokia, kad turi būti labiau politinio pobūdžio vertinimas, nes man net nekyla abejonių, kad teisėsauga praneš, jog ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, nes neužtenka įrodymų ar panašiai. Todėl turi būti politinis įvertinimas. Jei politikai to nevertins, turės per rinkimus tuos politikus įvertinti visuomenė.

Gediminas STORPIRŠTIS, aktorius:

Aš atstovauju kūrybinei, meninei bendruomenei. Mes, švelniai tariant, esame šokiruoti V.Rubavičiaus atvejo. Nes tai liečia bet kurį. V.Rubavičius yra vienas iškiliausių mūsų menininkų, mokslininkų, aktyvus dabarties įvykių komentatorius, gebantis suvokti visus procesus. Priminsiu, kad už poros mėnesių švęsime atkurtos Lietuvos 100-metį. Ir priminsiu, kad kultūra yra bet kurios pasaulio tautos gyvastis. Todėl mes, kultūros atstovai, esame labai sunerimę. Ir labai norėtume sulaukti aiškaus ir operatyvaus šitos bylos sprendimo.

Reikia priminti, kad prieš penkerius metus V.Rubavičius buvo apdovanotas valstybine premija. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad valstybė įvertino jo darbus ir suprato, jog tie darbai yra valstybinės reikšmės, valstybės turtas. Todėl labai norėtųsi sulaukti aiškaus bylos ištyrimo, o ne numarinimo, kad pamatytume, jog valstybė gina tai, kas jai yra svarbu. Nes kitaip iškiliausiems mūsų žmonėms bus pasiųsta žinia: „Saugokitės, laukite.“ Labai tikiuosi objektyvaus bylos išnagrinėjimo. Nes tai nėra chuliganizmas. Veikė atitinkamos struktūros, nes turėtos tokios techninės priemonės, klausytasi, kas vyksta per atstumą ir t.t.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“