Sudėtinga mažinti vaistų kainas

„Sprendimai negali būti pernelyg drastiški, nes negalime palikti pacientų be būtinų vaistų, o farmacijos kampanijos nėra labdaros organizacijos ir nuostolingai nedirbs. Kita vertus, ėmusis problemos sprendimo kompleksiškai galimi reikšmingi rezultatai. Tad pirmiausia imsimės tokių žingsnių, kurie kainų kompensavimo mechanizmą išskaidrins ir pagreitins“, - sako A.Veryga.

Siekiant supaprastinti kompensuojamųjų vaistų kainų tvirtinimo procedūras pirmiausia bus keičiamas Farmacijos įstatymas, kuriuo yra nustatyti kainyno tvirtinimo reikalavimai. Numatoma, kad kompensuojamųjų vaistų kainynas bus peržiūrimas ne kartą per metus, o dažniau.

„Net ir teoriškai atsiradus galimybei pigti vaistui, kai kompensuojamųjų vaistų kainynas peržiūrimas tik kartą per metus, valstybė savotiškai įkalinama be galimybės atsižvelgti į rinkos pokyčius. Tad manome, jog kainynas turėtų būti peržiūrimas bent du kartus per metus, o gal ir dažniau“, - teigia A.Veryga.

Dar viena naujovė - leidimas gydymo įstaigoms įsigyti vaistų ne lietuviškose pakuotėse. Mat pagal dabar galiojantį reguliavimą ne tik pacientų, bet ir gydymo įstaigų perkami vaistai turi būti lietuviškose pakuotėse su lietuvišku žymėjimu, nors gydymo įstaigai tai nėra aktualu, nes vaistą skiria gydytojas, kuriam pakanka žinoti vaisto bendrinį pavadinimą.

A.Verygos teigimu, tikėtina, kad vien tai suteiktų galimybę gydymo įstaigoms įsigyti medikamentų pigiau, sutaupyti Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir ligoninių lėšų, pagreitintų vaistų patekimą į ligonines.

Siekiant vaistų kompensavimo sprendimų skaidrumo planuojama keisti Privalomojo sveikatos draudimo tarybos sudarymo principus. Tarybos sudėtis beveik nesikeitusi daugelį metų, jos formavimo principai kelia daug klausimų. Tad inicijuojamas Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimas - tarybos veikla bus peržiūrėta iš pagrindų, bus įvestos kadencijos, kad neatsirastų galimybių korupcinėms rizikoms.

Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė, kalbėdama apie išlaidų vaistams mažinimą, akcentavo, jog labai svarbus yra pacientų, vaistininkų, gydytojų švietimas, kad nereikia permokėti už vaistus - geriau rinktis pigesnį to paties poveikio vaistą. Anot jos, ne paslaptis, kad gydytojas dažnai pataria pacientui, kurį vaistą pirkti. Jeigu vaistai yra to paties terapinio efekto, gydytojas turėtų patarti įsigyti vaistą, kurio kaina mažesnė, o efektas - toks pats.

Viceministrės teigimu, Lietuvoje pigiausius vaistus renkasi apie 10 proc. pacientų, o Švedijoje, pavyzdžiui, atvirkščiai - tik keli procentai renkasi brangesnius.

„Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo pagrindinis akcentas - kad Lietuvoje vaistų rinkoje konkurencijos yra mažai ir ją reikia didinti, - sakė K.Garuolienė. - Kai kalbama apie originalų vaistą, kuris yra vienintelis, valstybė turi labai mažai galių daryti įtaką kainai. Tačiau atsiradus generiniams vaistams, atsiranda ir konkurencija - galima rinktis, kompensuoti vieno ar kito gamintojo vaistą. Tad svarbu, kad gydytojai rekomenduotų, vaistininkai išduotų, o pacientai rinktųsi pigiausią vaistą - tada gamintojai norėtų, kad pigiausias vaistas būtų būtent jų, ir mažintų kainą.“

Anot A.Verygos, žmonės įsivaizduoja generinį vaistą kaip antrarūšį, prastos kokybės, tačiau visi vaistai yra geros kokybės - kitaip jie net negalėtų patekti į rinką. „Suprantu, kai kurie yra pripratę prie tam tikro vaisto, prie pavadinimo, prie pakuotės, o ir placebo efekto dar niekas nepaneigė - sveikti padeda tikėjimas, pasitikėjimas. Tačiau gaila, kad kai kurie medikai iki šiol drumsčia vandenį sakydami, kad originalus vaistas yra geresnis negu generinis“, - sakė ministras.

Siekiant, kad vaistininkai dažniau siūlytų rinktis pigesnį vaistą, net svarstoma ateityje sutartyse tarp vaistinių ir teritorinių ligonių kasų numatyti vaistinėms prievolę parduoti tam tikrą kiekį pigiausių vaistų.

A.Veryga „Vakaro žinioms“ teigė, kad ateityje planuojama ir Konkurencijos tarybos rekomenduota sisteminė vaistų kainodaros peržiūra, nes vaistų kainodara yra sudėtinga, tad imtis pokyčių be detalaus įvertinimo yra rizikinga. Planuojama peržiūrėti ir referentinių šalių sąrašą, neatsisakoma ir plano kooperuotis su kitomis šalimis derantis dėl vaistų kainų.


Vida Augustinienė, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė:

Dar prieš registruodami vaistus valdininkai turėtų matyti vaistų kainą bei galimybę ją mažinti, turėtų būti normalūs vaistų patekimo į Lietuvos rinką ir į kompensuojamųjų vaistų sąrašą kriterijai. Nežinau, kaip tie sprendimai yra priimami, bet neretai girdime, kad pigesni vaistai nepatenka, nes neatitinka kažkokių sąlygų, o brangesni patenka. Kai mes paklausiame, kodėl yra tokių vaistų ar medicinos pagalbos priemonių kompensuojamųjų sąraše, kuriomis žmonės jau seniausiai nesinaudoja, paaiškinama, kad nėra mechanizmo jiems išbraukti.

Yra prikurta gausybė komisijų, komisijėlių, yra Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, yra Farmacijos departamentas - tie, kurie derina kainas, vertina terapines, farmakoekonomines vertes. Jie sprendžia, kurie vaistai patenka į kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Bet sprendimus priima tie patys žmonės ir jie nenori girdėti kitų, ypač pacientų, nuomonės. Privalomojo sveikatos draudimo fondo taryboje net pyksta, jei ko nors paklausi - jie ateina į posėdį jau nusprendę, kas ir kaip bus, o posėdžiai vyksta tik dėl akių.

Ministerija arba Ligonių kasos kiekvienais metais praneša - sumažėjo kažkokių vaistų kainos. Bet realiai juk sumažėja ne vaistų kainos, o bazinė kaina, kurią kompensuoja Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšomis, o jeigu gamintojas vaisto kainos nesumažino, tai sumažėjus bazinei kainai priemoka padidėja pacientui.

Kai mes keliame klausimą, kad pernelyg didelės pacientų priemokos, jie nebeišgali nusipirkti, siūloma rinktis pigiausią vaistą. Tačiau juk negali visi pacientai gydytis vienu vaistu. Vaistas parenkamas pacientui pagal jo sveikatos būklę, tyrimus. Dauguma žmonių, ypač sergančių lėtinėmis ligomis, serga ne viena liga, vaistai gali nederėti tarpusavyje. Jei pigiausias vaistas tinka vienam ar kitam, tai nereiškia, kad jis tinka visiems. Tai gal visai ir nereikia eiti pas gydytoją - tereikia nueiti į vaistinę, pasisakyti, kuo sergi, ir paprašyti pigiausio vaisto? Toks gydymas lygus nuliui. Taip besigydant dar daugiau žmonių paklius į ligonines ir jų gydymas kainuos dar brangiau. Žmogus turi gauti efektyvų ir jam konkrečiai tinkantį gydymą.

Vaistų pramonės atstovų ir valstybės sudarinėjamos kažkokios sutartys, kažkokią dalį priemokos už vaistus dengia farmacijos kompanijos, kažkokią dalį - vaistinių tinklai. Tad, jeigu nori gauti vaistą pigiau, turi lakstyti per vaistines, ieškoti, kas kur ir kiek kompensuoja.

Nežinau, ar visos šitos nesąmonės kaip nors išsprendžiamos. Ministras kalba apie skaidrumą, bet to skaidrumo per pastaruosius 30 metų matau vis mažiau.

Parengta pagal  dienraštį „Vakaro žinios“