Sulaukus užsieniečių žemė gali net pigti

Šiemet žemės ūkio paskirties žemės parduodama maždaug ketvirtadaliu mažiau nei pernai tuo pat metu. Laukiama užsieniečių, kurie kažkodėl turėtų sumokėti keliskart brangiau nei lietuviai? Bet gali atsitikti ir kitaip - rinkoje atsiradus itin didelei pasiūlai, kainos gali stipriai kristi. Bet nespėliokime... „Respublika“ apie prekybą žeme kalbėjosi su ekspertais.

Tendencija vis tiek išlieka teigiama

- Kodėl mažiau sandorių žemės ūkio paskirties rinkoje? - „Respublika“ teiravosi VĮ Registrų centro direktoriaus pavaduotojo Arvydo Bagdonavičiaus.

- Metų pradžioje pardavimas visada šiek tiek sumažėja. Sausį prasidėjusį rinkos sulėtėjimą lėmė nauji teisės aktai, reglamentuojantys žemės įsigijimą. Sausį įsigyta 1500 ha, vasarį - 2450 ha. Pernai per atitinkamus mėnesius įsigyta daugiau kaip 4 tūkst. ir 3800 ha. O gegužę ir spalį, kai žemės rinka aktyviausia, 2013 m. naujiems savininkams perėjo po 6 tūkst. ha.

Optimizmo rinkoje yra, sandorių pamažu daugėja, nors Lietuvoje jie pasiskirstę netolygiai: didžiausias potencialas, kur geriausios dirbamos žemės, bet panašu, kad ir ten nėra daug norinčiųjų parduoti. Kilimas prasidėjo jau vasario mėnesį: notarai perpranta naujus reikalavimus, pramoksta ir žmonės. Galima prognozuoti, kad teigiama tendencija išliks visus metus. Pavasarį pardavimų bus daugiau, negu įprastai, tai akumuliuos sausio, vasario nesklandumus. Tačiau po šuolio gegužės mėnesį, prasidėjus vasarai, kai žemės rinkoje būna atoslūgis, kritimas gali atrodyti didesnis nei įprastai.

Pagrindinis stabdys -  teisės aktų kaita

- Ar referendumas dėl žemės pardavimo neparedaguos žemės reformos? - klausėme Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojo Vaido Pakalkos.

- Jeigu bus leista pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypus užsieniečiams, padaugės pretendentų pirkti valstybinę žemę, o tai gali pailginti Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo procedūras.

- Žemės reforma, nuosavybės teisių atkūrimas teisėtiems paveldėtojams tęsiasi 23 metus. Kodėl taip ilgai?

- Dažna teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, kaita yra viena iš svarbių priežasčių. Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesas stringa ir dėl teisminių procesų, kitų priežasčių: archyvinių dokumentų trūkumo (ypač Rytų Lietuvos rajonuose), piliečių neaktyvumo, dalies pretendentų nepagrįstų reikalavimų. Labai sudėtingas žemės grąžinimas į vienkiemius neišskirstytų rėžinių kaimų saugotinose teritorijose. Įtakos turėjo ir tai, kad 2009-2010 m. 73 proc. buvo sumažintas žemės reformos finansavimas. Buvo ir klaidų.

Yra piliečių, kurie iki šiol nepasirinko realiai galimo nuosavybės teisių į žemę atkūrimo (atlyginimo) būdo. Tęsiasi teismo procesai ar ginčai tarp pretendentų. Nėra paveldėtojų ar jie nesikreipia į mūsų tarnybos teritorinį skyrių dėl turėtos žemės grąžinimo.

Būna, kad kviečiami pretendentai neatvyksta į žemės sklypų matavimus, atsisako patvirtintuose žemėtvarkos projektuose suformuotų ir su jais suderintų žemės sklypų, neatvyksta suderinti sprendimų projektų.

Nuo žemės reformos pradžios (1991 m.) iki 2014 m. sausio 1 d. pateikta 783,63 tūkst. piliečių prašymų šalies kaimo vietovėse atkurti nuosavybės teises į 4,02 mln. ha turėtos žemės. Iki šių metų sausio 1-osios 763,76 tūkst. piliečių prašymai buvo patenkinti, priimti sprendimai atkurti nuosavybės teises į 3,98 mln. ha žemės, miško ir vandens telkinių. Tai sudaro 99,03 proc. piliečių prašymuose nurodyto ploto.

- Kada šis procesas bus baigtas?

- Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesą kaimo vietovėse iš esmės planuojama baigti iki 2015 m., tačiau valstybinės žemės pardavimo ir nuomos procedūros bus tęsiamos toliau.

Užsieniečiams tektų laukti dar 3 metus

- Derlingos žemės gana brangios. Už hektarą našios žemės Vidurio Lietuvoje prašoma iki 10 tūkst. litų. Ar susidomėjimas žeme didelis? - teiravomės Žemės ūkio viceministrės Leokadijos Počikovskos.

- Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu prašymų pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę (išskyrus asmeninio ūkio ir žemės ūkio veiklai naudojamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingus sklypus) priėmimas buvo sustabdytas. Be to, šių metų sausio 1-ąją baigėsi laikotarpis, kai Lietuvos valdžios institucijos galėjo taikyti valstybės pagalbą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemės sklypus pagal Europos Komisijos notifikuotą pagalbos schemą.

Taigi nuo Naujųjų metų laisva valstybinė žemė neparduodama, išskyrus atvejus, kai sandoriai sudaromi baigiant pernai pradėtas valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo procedūras pagal asmenų prašymus, pateiktus iki 2011 m. rugpjūčio 24 d. Baigiantis valstybės pagalbos taikymo terminui buvo skubama išnagrinėti visus piliečių pateiktus prašymus pirkti žemę, todėl paskutiniais praėjusių metų ir pirmaisiais šių metų mėnesiais sudaromų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo sandorių skaičius išaugo.

Privačios žemės perleidimo sandorių ypatingo aktyvumo pasikeitimo nėra ir jis neprognozuojamas.

- Kiekvienam žemės valdytojui aktuali tema - žemės kaina. Kokia ji gali būti, jei bus leista žemę parduoti užsieniečiams arba, jei tai daryti bus uždrausta referendumu?

- Svarstyti, kaip žemės kainas galėtų paveikti referendumas, sudėtinga. Žemės kainai įtaką daro daugybė veiksnių: žemės našumas, žemės plotas, vieta, komunikacijos, ES parama ir t.t. Administraciniai reikalavimai yra tik viena faktorių grupė.

Žinant, kad dalis užsieniečių jau nuo įstojimo į Europos Sąjungą gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, abejotina, ar pereinamojo laikotarpio pabaiga turės didelės įtakos žemės rinkos kainoms. Pagal Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinį įstatymą, tie užsienio subjektai privalėjo ne mažiau kaip 3 metus nuolat gyventi Lietuvoje ir verstis žemės ūkio veikla. Pirkti žemę taip pat galėjo užsienio juridiniai asmenys bei kitos užsienio organizacijos, Lietuvoje įsteigusios atstovybes ar filialus.