Susijaukė buvusio ministro L.Kukuraičio mintys dėl pensijų kaupimo sistemos

Konstitucinis Teismas (KT) prieš ketverius metus yra išaiškinęs, jog automatinis jaunų žmonių įtraukimas į privačių pensijų kaupimo sistemą neprieštarauja Konstitucijai. Tačiau dabar jau KT truputėlį ir pakenkė pensijų fondų valdytojams, kuriems anksčiau pataikavo: šį mėnesį išaiškino, kad žmonės turi teisę į sukauptas lėšas pensijų fonduose - esant svarbioms priežastims gali jas atsiimti.

„Gal ir reikėtų grįžti prie diskusijos dėl automatinio įtraukimo į pensijų kaupimą, nes šis sprendimas turbūt labiausiai ir supriešino visuomenę. Juolab kad KT ką tik išaiškino, jog ribojimas pasitraukti iš fondų prieštarauja Konstitucijai. O automatiškai įtrauktiesiems šiuo metu irgi taikomas ribojimas pasitraukti, jei jie per tam tikrą laikotarpį nepareiškia noro nebūti įtraukti", - „Vakaro žinioms" priminė L.Kukuraitis.

Jo teigimu, KT šį mėnesį priėmė istorinį sprendimą.

„Jis padarė didžiulį simbolinį žingsnį, atkirsdamas pirmą pensijų pakopą nuo antros. Jei pirmoje pakopoje - „Sodroje" - mes negalime pasirinkti, dalyvauti ar ne, tai antroje pakopoje dabar jau bus galima tam tikrais atvejais pasitraukti pasiimant lėšas. Tai reiškia, kad KT konstituciškai atskyrė dvi pakopas. Nors dar nuo pat 1999 m., kai Andriaus Kubiliaus Vyriausybė parengė pensijų reformą, kurioje buvo numatytas pensijų kaupimo sistemos įkūrimas, o 2004 m. socialinės apsaugos ir darbo ministrės Vilijos Blinkevičiūtės pastangomis ji buvo priimta, tos abi pakopos buvo matomos kaip viena sistema. Dabar nebe", - konstatavo L.Kukuraitis.

Anot jo, dabar valstybė jau nebebus suinteresuota masiškumu antrojoje pakopoje, todėl ir automatinis įtraukimas netenka prasmės: skatinimo kaupti tikslas buvo užtikrinti didesnes pajamas senatvėje, tačiau kai leidžiama sąskaitą patuštinti, toks tikslas nebus pasiektas.

„Automatinis įtraukimas dėl masiškumo siekimo ir atsirado. Tuo pačiu nusprendėme, kad valstybė prisidėtų į pensijų fondus 1,5 proc. nuo vidutinės algos mokėdama nebe iš „Sodros" biudžeto, o iš valstybės biudžeto. Dabar, kai KT išaiškino, jog žmogus gali atsiimti pinigus iš fondo, kyla klausimas, ar iš viso valstybė turi prisidėti. Tai - teisėtas klausimas visų žmonių, kurie nedalyvauja kaupime: kodėl aš moku mokesčius, o valstybė iš biudžeto prideda pinigų tik tiems, kurie kaupia, ir paskui leidžia juos pasiimti, o ne skiria bendroms valstybės reikmėms?", - pareiškė L.Kukuraitis.

Paklaustas, ar neatrodo, kad KT yra nenuoseklus, nes yra pareiškęs, jog automatinis įtraukimas (o įtraukti asmenys pasitraukti negali) neprieštarauja Konstitucijai, tačiau dabar jau išaiškino, kad ribojimas trauktis prieštarauja Konstitucijai, politikas elgėsi diplomatiškai.

„Kadangi buvo svarstomi skirtingi klausimai, sunku tą tarpusavio sąsają pamatyti. Manau, tik pensijų specialistai (nes pensijų sistemos yra labai sudėtingos) gali pamatyti visumines sąsajas. Tas automatinis įtraukimas lyg ir neprieštarauja Konstitucijai, nes užtikrinama žmogaus galimybė atsisakyti: įstatymų leidėjai apsigynė, kad tai yra konstituciška. Tačiau fondų sąskaitose sukaupti pinigai prilyginti asmens nuosavybei - nuspręsta, kad nuosavybės teisės svarbesnės už pensijines", - konstatavo L.Kukuraitis.

Jis akcentavo, kad ribojimas atsiimti pinigus iš fondų prieštarauja Konstitucijai tik esant išimtiniams atvejams. O jų KT neaptarė - paliko nuspręsti Seimui.

„O tai bus labai sunku. Nes vienam svarbi priežastis atsiimti pinigus gal bus liga, kitam - iškelti vestuves vaikui. Visada atsiras situacijų, kai žmonės manys, kad prieš juos elgiamasi neteisingai. Manau, kad ką benuspręstų įstatymų leidėjas, gali būti dar kartą kreiptasi į KT klausiant, ar naujai nustatyti principai neprieštarauja Konstitucijai", - svarstė L.Kukuraitis.