respublika.lt
 

Susimažinti privilegijas Seimui neužteko sąžinės visas tekstasnuotraukos (28)

2020 sausio mėn. 16 d. 12:04:03
Justina GAFUROVA

Iki Seimo kadencijos pabaigos likus mažiau nei metams, jau matyti, kad kai kurių pažadų Seimo nariams išpildyti taip ir nepavyks. Pavyzdžiui, numatyti baudų mechanizmą už praleidžiamus Seimo posėdžius. Parlamentarai nenori turėti ir legalių atostogų. „O kas, jeigu kiltų karas kaip tik Seimo narių atostogų metu?“ - svarsto valdžia. Taip ir keliauja įstatymas, keliamas iš vienos sesijos į kitą - dešimtmetį marintas, regis, nepažadino ir šio Seimo sąžinės.

×
nuotr. 9 nuotr.
Stasio Žumbio nuotr.

 

Šiuo metu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete vis dar užstrigęs Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektas turėjo sukurti ne tik Seimo narių atostogų įteisinimo schemą, bet ir numatyti finansines baudas posėdžius praleidinėjantiems Seimo nariams. Siūloma, kad parlamentarų darbo užmokestis būtų mažinamas 5 proc. už kiekvieną be pateisinamos priežasties praleistą plenarinį ar Seimo komiteto posėdį.

Taip pat, siūloma, kad pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Seimo nario veiklos galėtų tik generalinis prokuroras ar jo pareigas einantis pavaduotojas, o atliekant kratą Seime ar Seimo viešbutyje privalėtų dalyvauti parlamento pirmininkas arba vienas iš jo pavaduotojų. Pradėti prieš parlamentarą naudoti kriminalinės žvalgybos priemones būtų galima tik kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu, sutikus generaliniam prokurorui ar jo pareigas einančiam pavaduotojui.

Taip pat, pagal projektą, parlamentaras be Seimo sutikimo negalėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negalėtų būti kitaip suvaržoma jo laisvė, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas darantis tyčinį nusikaltimą, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo.

Gali tekti derėtis

Tačiau Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė jau dabar abejoja, kad pirminiam variantui priimti Seime pakaktų balsų, todėl gali būti, kad pirminis projekto variantas dar smarkiai keisis. „Turiu pripažinti, konsensuso paieškos nėra labai lengvos. Galvoju kolegoms siūlyti kreiptis į frakcijas ir išgirsti jų nuomones, prieš pradedant svarstyti projektą komitete. Galbūt atsirastų bendrų vardiklių“, - „Vakaro žinioms“ sakė A.Širinskienė.

Vienas daugiausiai diskusijų keliantis klausimas - Seimo narių atostogos. „Nežinau, ką reikėtų daryti tokiais nenumatytais atvejais kaip karo laikotarpis. Kaip reikėtų sugaudyti Seimo narius Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir atvežti į Lietuvą, kad jie galėtų priiminėti sprendimus. Šaržuoju, bet reikia apgalvoti ir tokias kritines situacijas, kad Lietuva būtų saugi Seimo nariams atostogaujant.

Dar vienas dalykas - kitose Europos šalyse parlamento nariai neturi atostogų. Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad Seimo nario darbas yra nepertraukiamas. Yra normalu, kad ir gatvėje ar parduotuvėje žmonės priėję kalbina ar užduoda klausimų, susijusių su parlamentine veikla. Jeigu tai būtų atostogų metas, ar šiam žmogui reikėtų pasakyti, kad palauktų, kol baigsis atostogos?“ - svarstė A.Širinskienė.

Bijo netekti pinigų pieštukams


Kiek anksčiau kitas „valstietis“, esantis įstatymo darbo grupėje, Arvydas Nekrošius tiesiai įvardijo priežastį, kodėl Seimo nariai taip vengia apibrėžti savo atostogas. „Atostogų metu nebūtų galima naudotis parlamentinėmis lėšomis, todėl dalis parlamentarų priešinasi. Aš idėjai pritarčiau. Žinome, jog dalis politikų nedeklaruoja savo darbotvarkių, todėl sudėtinga kontroliuoti, ką jie konkrečiu metu veikė. Įvedus atostogas, būtų kalbama ir apie darbotvarkių deklaracijas“, - sakė Seimo narys.

Tačiau tokį argumentą A.Širinskienė atmetė: „Manau, kad tai tikrai nėra pirmos eilės argumentas. Visi puikiai supranta, kad nepaisant to, atostogos bus ar ne, tarp sesijų jie turės laisvo laiko. Paprastai tie, kas nenori dirbti, tokiu laiku ir nebedirba. O dar prisidėtų atostogos. Kai kelis mėnesius nematau kolegų darbe, tikiuosi, kad jie dirba apygardose. Bet yra ir daugiamandatininkų, kurie nedirba apygardose, neregistruoja įstatymų projektų, o Seime jų nematyti nuo gruodžio pabaigos iki kovo vidurio.“

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė neslepia, įstatymo projekte kai kurie klausimai kolegoms kelia interesų konfliktą: „Klausimai, susiję su posėdžių lankomumu ir sankcijomis. Prieš daugiau kaip metus jau buvo bandoma dėl to keisti Seimo statutą ir įvesti sankcijas. Ironiška, tada posėdžių salėje nebuvo beveik pusės Seimo narių, o tie, kurie buvo, sugebėjo nubalsuoti taip, kad projektas buvo atmestas. Kur dar Lietuvoje surasime darbą, kai neatėjus į darbą nėra atsakomybės ir dar už tą dieną sumokamas atlyginimas. Nemanau, kad sunku pragyventi iš Seimo nario atlyginimo. Seimo nario darbas yra gana aprūpintas. Nemanau, kad Seimo nario „skurdas“ yra priežastis elgtis nesąžiningai.“

Rentas pagaliau pamiršo


Neseniai Seime pradėta kalbėti apie tai, kad neperrinktiems Seimo nariams turėtų priklausyti šiokios tokios kompensacijos iš biudžeto - rentos. Tačiau A.Širinskienė patikino, kad svarstomame įstatymo projekte tokių siūlymų nėra ir nebus. „Komitete oficialiai tas klausimas niekada nebuvo keltas, jis daugiau kilo Seimo užkulisiuose. Buvo tam tikrų pasiūlymų, tačiau mūsų frakcija jiems niekada nepritarė ir frakcijos lyderis yra pasakęs, jog nepritarsime. Man kraupiai atrodo, kai Seimo nariui siūloma gauti kone dėstytojo atlyginimo dydžio rentą už tai, kad jis ketverius metus pabuvo Seime. Seimo nariai negali turėti teisėtų lūkesčių, kad po darbo Seime dar iki gyvos galvos gaus išmokas, kurios uždirbamos sunkiu prakaitu“, - sakė A.Širinskienė.

Diskusijas užvirė V.Pranckietis

Gali būti, kad pirmasis įstatymą, tapusį rakštimi, Seime prisiminė pareigas tuomet tik pradėjęs eiti Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. „Aš radau seną įstatymo projektą, kuris taip ir nebuvo priimtas. Tai Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymas. Peržiūrėjau redakciją. Žinoma, ji taisytina. Tačiau svarbiausia, kad ten nėra numatyta jokių privilegijų Seimo nariams. Ir labai gerai. Manau, priėmus šį įstatymą būtų išspręsti klausimai, dėl kurių žmonės nuolat kaltina valdžią. Jeigu viskas būtų apibrėžta įstatymu, nereikėtų tiek daug diskusijų, nes įstatymą reikia vykdyti“, - pirmomis savo darbo dienomis jis sakė „Vakaro žinioms“. Vėliau jis vis išsakydavo viltis, kad įstatymas bus priimtas kitoje, o vėliau - vėl kitoje sesijoje.

Tokia pasaka be galo, regis, pabodo ir patiems Seimo nariams. Dar 2012 m. pasiūlęs Seimui atskiru įstatymu apibrėžti pareigas ir garantijas, buvusios darbo grupės narys Algimantas Salamakinas „Vakaro žinioms“ yra sakęs, kad šansų toks įstatymas Seime neturėjo ir neturės. „Nes kiekvienas Seimo narys vertina pagal save: vienam tinka, kad automobilius galima nuomotis, kitam atrodo, kad visai nereikia automobilio, nes važinėja su savo. Vieniems tinka atostogos, kitiems - ne. Kai perkamos gėlės ir suvenyrai, vieniems atrodo, kad tai parlamentinė veikla, kiti tai vertina kaip kyšius rinkėjams. Reikėtų vieną kartą priimti bendrą tvarką, nes dabar kiekvieną kadenciją vyksta diskusijos ir teikiami vis nauji siūlymai. Taip ir tampomės kelias kadencijas iš eilės“, - sakė Seimo narys.

O gal ne Seimas turėtų imtis tokio įstatymo, tuomet nekiltų interesų konfliktas? „Būtų įdomu surasti subjektą, kuris galėtų apibrėžti šias sąlygas. Demokratinėje valstybėje paprastai tai daro parlamentas. Manau, tai yra sąžinės ir atsakomybės reikalas Seimo nariams šiuos sprendimus priimti“, - „Vakaro žinių“ paklausta sakė A.Širinskienė.

Filosofo, publicisto Vytauto RUBAVIČIAUS komentaras:


Rinkėjai, dar turintys sveiko proto likučių, supranta, kad visa ši diskusija niekaip nepagerins nei Seimo, nei Vyriausybės darbo, nei politikų savimonės. Tai nepagerins jų istorinės atminties ar tautiškumo suvokimo, niekaip neprisidės prie socialinės atskirties mažinimo, klimato kaitos programų įgyvendinimo. Net formaliai Seimo darbo tai nepagerins. Manau, kad net ir patys Seimo nariai supranta, kad toks įstatymas su jų gyvenimo būdu niekaip nesisies.

Mes priimame tiek sprendimų kovai su korupcija ir politinio gyvenimo skaidrinimui, bet situacija kaip nesikeitė, taip nesikeičia. Gyvenimas toliau eina sava vaga, deja, politikams tai puikiai suprantant. Mums rodomi skaidrumo standartai, bet kaip priimami sprendimai ir kas kam vadovauja, publika kaip nežinojo, taip ir nežino.

Reikia suprasti, kad politiko darbas iš tiesų ir nėra toks pat, kaip žmonių, dirbančių kitose įstaigose. Kai jau išrenkame politiką, reikia žinoti, kad jis eina dirbti kitokio darbo. Politikas turėtų mąstyti apie sprendimus, o ne elgtis taip, lyg stovėtų prie konvejerio. Nors dabar atrodo, kad kai kurie politikai konvejeriniu būdu štampuoja kažkieno pasiūlytus patobulinimus.

Žinoma, reikėtų susitvarkyti taip, kad nelankant svarbių posėdžių ir balsavimų, būtų baudžiama. Bet mes patys suprantame, koks yra mentalitetas politikų, nuo žagrės pakilusių į ponus. Svarbiausia - kuo daugiau valdžios ir kuo mažiau atsakomybės. Geriausia, kad visai jokios atsakomybės nebūtų. Matome kaip kartais su kokiu rimtu valdininku tenka kovoti kone visai valstybei ir paaiškėja, kad su juo susitvarkyti neįmanoma. Gali tik perkelti į tokį pat gerą darbą, kur jis toliau sėkmingai tvarkys finansinius srautus, žinodamas, į kokias sąskaitas dalį jų reikia nukreipti.

Reikia paprasto, nors sunkiai pasiekiamo, dalyko - doresnės politinės Seimo narių ir viso politinio elito savimonės. Nors gal čia aš jau svaičioju...

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (28)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PASISKOLINO: Vyriausybė vidaus rinkoje pasiskolino 50 mln. eurų už vidutines neigiamas -0,107 proc. palūkanas, suma skolinamasi 2 metams ir 7 mėnesiams.
  • DAUGIAU: sausio mėnesį Lietuvoje įregistruota 3,3 proc. daugiau naudotų lengvųjų automobilių nei lygiai prieš metus.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
BALTŲ GENTYS

Dienos klausimas

Ar turite atidėję pinigų „juodai“ dienai?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar perkate knygas?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+4 +6 C

+1 +3 C

 

+1 C

+7 +9 C

+4 +6 C

 

+4 +6 C

5-8 m/s

5 m/s

 

5-6 m/s

Valiutų kursai

USD - 1.0842 PLN - 4.2490
RUB - 68.9116 CHF - 1.0641
GBP - 0.8321 NOK - 10.0250

Nuorodos