respublika.lt

Sveiki, atvykę į policinį miestą

(0)
Publikuota: 2020 sausio 12 15:00:33, Valdas VASILIAUSKAS
×
nuotr. 11 nuotr.
Astra Genovaitė Astrauskaitė (dar žinoma Astrauskės pavarde). Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Iki šiol žinojome, jog gali būti Saulės (laisvieji) miestai ar policinės valstybės. Bet nuo šių metų sausio 3 d. žinosime, kad būna ir policinių miestų.


Su policiniu miestu pirmoji susidūrė vilnietė lietuvių kalbos mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė, kuriai nebuvo leista pratęsti Vėliavos dienos šventės, pagerbiant Vilniaus komendantą ir pirmąjį Lietuvos kariuomenės savanorį Kazį Škirpą, 1919 m. sausio 1 d. su kitais savanoriais iškėlusį Lietuvos valstybės vėliavą Gedimino kalno bokšte. Atgavusioje nepriklausomybę Lietuvoje kiekvieną sausio 1-ąją minima Vėliavos diena, iškeliant Lietuvos Trispalvę visose valstybės institucijose ir savivaldybėse, taip pat naują Gedimino bokšte, senąją padovanojant patriotiškiausiai metų mokyklai.

 

Tačiau šiemet Vilniaus miesto savivaldybės taryba Vėliavos dieną atšventė savotiškai - medžiodama tuos vilniečius, kurie, protestuodami prieš jos vasarą priimtą sprendimą pakeisti K.Škirpos alėjos pavadinimą, Vėliavos dieną ant naujojo pavadinimo užklijavo senąjį. Lipduką pavadinusi vandalizmo aktu, taryba kreipėsi į policiją, kurios auka ir tapo A.G.Astrauskaitė. Nors mokytoja lipdukų ir neklijavo, tačiau sausio 3-osios vakare vis dar šventė Vėliavos dieną, mojuodama Lietuvos Trispalve, be to, matyt, buvo kritusi Vilniaus valdžiai į akį ankstesniais piketais ir performansais.

***

„Šiemet Vėliavos diena buvo paminėta Katedros aikštėje oriai ir iškilmingai, tik keista, kad valstybinėje šventėje neišvydome Vilniaus mero R.Šimašiaus, - pasakoja A.G.Astrauskaitė. - Po iškilmių būrelis bendraminčių nuėjome pagerbti Lietuvos patrioto Kazio Škirpos, padėjome gėlių, uždegėme žvakutes. Nudžiugau, pamačiusi senąjį alėjos pavadinimą, tik paskui išgirdau, kad tai tik lipdukas, užklijuotas ant gatvės pavadinimo lentelės.

Aš buvau sau davusi įžadą - kiekvieną dieną po darbo pagerbti šį didį, daug Lietuvos valstybei nusipelniusį žmogų. Todėl sausio 3 d. vakare, apie 18 val., dviese su jaunu bičiuliu atvažiavome į K.Škirpos alėją, uždegiau žvakutes, padėjau gėlių ir pradėjau mojuoti Lietuvos Trispalve K.Škirpos garbei. Be mūsų buvo dar du žmonės, taip pat budėjo policijos ekipažas ir Savivaldybės viešosios tvarkos priežiūros automobilis. Netrukus atvažiavo policininkių ekipažas, viena išlipusi pasikalbėjo per langelį su policininkų ekipažu. Paskui pasirodė ir ketvirta policijos mašina.

Tada policininkė priėjo prie manęs ir pradėjo kibti. Neprisistatė, ant uniformos nebuvo pavardės (tik vėliau sužinojau, kad tai buvo Karina Antipova), be kepurės, lyg laisvalaikio valandėlę, net nepasisveikinusi, iš karto, be jokių paaiškinimų, pareikalavo parodyti dokumentus“, - stebėjosi mokytoja, kuri įsitikinusi, kad policininkai vykdė kažkieno nurodymus, nuolat kalbėjosi ir tarėsi ne racijomis, o mobiliaisiais telefonais, todėl iš keturių stovėjusių asmenų pasirinko ją vieną, siekdami žūtbūt išprovokuoti konfliktą.

Mokytojai pasiteiravus, kokiu pagrindu reikalaujama rodyti dokumentus, ar ji įtariamoji, ar pažeidusi viešąją tvarką, policininkė atšovusi, kad ji esanti viešoje vietoje ir mojuoja Trispalve, ar gali paaiškinti, ką čia švenčianti?

Mokytoja paaiškinusi, kad švenčia valstybės Vėliavos dieną, todėl ja ir mojuojanti, o dokumentų neturinti, nes išeidama į miestą jų niekada nepasiima. Ir kodėl reikalaujama jos asmens duomenų, ar ji kuo nusikaltusi? Policininkė pareiškė, jog iš pradžių buvę du asmenys, prie jų prisijungė jiedu, gal dar ateis keturi ir „bus sukeltas mitingas“. Nors A.G.Astrauskaitė pasakiusi savo vardą ir pavardę, gimimo metus, tačiau policininkė, patikrinusi šiuos duomenis kompiuteryje, pareikalavo atiduoti žmonėms vėliavą (nes ji netilps automobilyje) ir važiuoti į komisariatą.

„Aš pasakiau, kad niekam neatiduosiu savo vėliavos, tai mano nuosavybė, - kalbėjo mokytoja. - Tada priėjo kita policininkė, sako, - duokite, aš ją įdėsiu į automobilį. Tačiau iš pažiūros buvusi maloni, ji, atidariusi mikroautobusiuko galines grotuotas dureles, mane per jėgą įgrūdo į ankštą narvą vienam žmogui, o greta už grotų tupėjo du tarnybiniai šunys.

Lyg nusikaltėlė buvau užrakinta ir su įjungtais policijos šviesos ir garso signalais, lydima dviejų šunų, per visą Vilnių buvau nugabenta į 3-iąjį miesto policijos komisariatą.“

***

Komisariate mokytoja pirmiausia paprašė grąžinti vėliavą, tačiau jai paaiškino, kad vėliavą ji atgaus tik teisme (suprask, vėliava bus įkaltis). Atėjęs vyriškis liepė rašyti pasiaiškinimą, tačiau mokytoja pasakė, kad be advokato daugiau neištars nė žodžio.

„Tada pasirodė stambi blondinė sportiniais marškinėliais, pakišo alkotesterį, liepė pūsti, pirmą kartą atseit per silpnai papūčiau, bet ir po antro karto rodė nulius. Tada apkūni blondinė pareikalavo: greitai duodi rankinuką. „Ne, neduosiu“, - ir apglėbiau rankinuką rankomis. „Tada aš panaudosiu kovinį veiksmą“, - tarė policininkė ir taip užlaužė man sprandą ir ranką, kad aptemo akyse, ranką ir pečius persmelkė baisus skausmas, atrodė, iššoks širdis, aš pradėjau verkti, skambinti telefonu, kad man daro kratą, naudoja kovinius veiksmus, tačiau telefoną atėmė. Pradėjau reikalauti iškviesti greitąją. Pažadėjo.

Nuvedė į atskirą grotuotą kamerą be langų. Man pradėjo trūkti oro ir aš praradau sąmonę.

Atsipeikėjusi išgirdau balsus: „Guldykit ant šono.“ (Matyt, nualpus liežuvis buvo užkritęs.) Ir priekaištus gretimoje kameroje uždarytam girtuokliui: „Žmogus miršta, o tu čia triukšmauji.“ Pagaliau pasirodė greitoji, kuri išgabeno mane į Lazdynų ligoninę.“

***

Kaip byloja istorija ir dabartis, policines valstybes, šiuo atveju policinį miestą, kuria ne policija, o politikai. Policija tėra jų įnagis. Vilnių valdo liberalai, pasivadinę Laisvės partija. Kol jie dar valdo miestą, vilniečiams patartina be asmens dokumentų nekelti kojos iš namų. Kaip Stalino laikais. Bet ir su dokumentais Vilniuje galite būti nuvežti į policijos komisariatą geležiniame narve su šunimis, o išvežti iš jo greitąja pagalba, kaip lietuvių kalbos mokytoja.

P.s. Astrai Genovaitei Astrauskaitei policijos komisariate buvo surašytas administracinių nusižengimų protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, kurio 1 straipsnis skelbia: „(…) kodekso paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principų įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą.“ Po mokytojos istorijos tai skamba bemaž kaip patyčia - ypač apie žmogaus teisių ir laisvių gynimą teisinėmis priemonėmis (koviniais veiksmais?), valstybės ir žmogaus taikaus sugyvenimo skatinimą.

Komentuoja visuomenės veikėja, advokatė Jūratė ZABIELAITĖ:

Mokytojos istorija ir sukrečia, ir sužavi. Sužavi mokytoja savo performansais, kuriuos būtina tęsti: įsivaizduokime, jeigu vilniečiai, solidarizuodamiesi su mokytoja, pradėtų kasdien vaikščioti su valstybės vėliavom. Mokytoja - nauja sužibusi pilietiškumo žvaigždė, neatsitiktinai ji vardu Astra.

Sukrečia šiurkščiausių pažeidimų grandinė: Konstitucijos, žmogaus teisių. Čia ir sveikatos sutrikdymas, net kankinimo požymiai, paniekinta valstybės vėliava. Apskundusi policijos veiksmus, mokytoja proceso metu tai nesunkiai įrodys, juo labiau kad dalis įvykių yra nufilmuota. Bet padaryta moralinė žala ir pačiai Lietuvos policijai, kuri siekia atsinaujinti. Kaip reaguos ta pažangioji policijos dalis, kuri puoselėja su visuomene humaniškus santykius? Būtų gražu, kad ji mokytojos ir visuomenės atsiprašytų.

Yra apie ką pagalvoti ir Vilniaus valdžiai. Norėtųsi, kad ji girdėtų visų vilniečių nuomones, nė vienos grupės nevertintų kaip priešiškos, skaldančios, nes tik tokiu atveju žmonės patikės, kad valdžia juos girdi ir gerbia. Tada ir žmonės savo išrinktą valdžią pradės gerbti.

Komentuoja prof. habil. dr. Gediminas MERKYS:

Policijos išpuolis prieš mokytoją patriotę yra rezonansinis, žyminis įvykis. Jis įeis į istoriją, kaip įėjo Kražių skerdynės, sovietmečio bylos prieš kunigus J.Zdebskį ir S.Tamkevičių, „bananų balius“ Vilniuje Sąjūdžio išvakarėse. Apgailėtinas policijos ir jos lėlininkų poelgis kelia klausimus apie Lietuvos valstybės ir jos demokratijos kokybę, apie valstybės ir piliečių santykius. Tiesioginių įkalčių, kas yra lėlininkas, neturime. Tatai privalėtų parlamentinės kontrolės įrankiais išsiaiškinti Seimas.

Akivaizdus pareigūno sadizmas ir perteklinis smurto naudojimas. Sostinės policininkė Karina Antipova, sunkokai kalbanti valstybine kalba, pareiškia: „Trispalvė bus įkaltis teisme.“

Sulėkė net 4 policijos ekipažai... Savotiška pozityvi moterų diskriminacija. Patvarkė moterį kitaip, regis, išsuko petį, nukentėjusioji atsidūrė ligoninėje, sužalojimus konstatavo medikai...

Karina, su visa pagarba jos personai ir kilniai tarnybai, neturi galių nukreipti prieš Trispalvę ir taikią moterį net 3-4 policijos ekipažus... Įsakymus davė aukštesnioji ponybė. Kas šios istorijos lėlininkas?

O kaip vadinamojo taikaus spontaniško socialinio protesto bylas sprendžia Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), kurio sprendimai Lietuvai privalomi? Teisingai sprendžia. Kol spontaniško, su valdžia nesuderinto protesto veikėjai elgiasi taikiai, kol renginys nekelia realios grėsmės viešajai tvarkai, teisėsauga neturi teisės kištis, drausti ar persekioti nei renginio metu, nei vėliau. Pasak EŽTT, žmonių teisė į saviraišką ir taikų spontanišką protestą yra didesnė vertybė netgi už kai kurių formalių teisinių normų pažeidimą. Todėl mokytoja patriotė Astra Genovaitė visas būsimas bylas jau laimėjo. Čia tik laiko ir teisinės kovos atkaklumo klausimas. Mokytoją sulaikė, perteklinę prievartą panaudojo visiškai be pagrindo. Gaila, kad reparacijas po 3 metų bylinėjimosi mokėsime mes - Lietuvos mokesčių mokėtojai. Juk mokėti turėtų Renatas su Karina. Ir trys ekipažai privalėtų prisidėti. Iš savo kišenės.

Ties taikiu spontanišku protestu Lietuvos teisinėje sistemoje boluoja juodosios skylės. Nacionalinės teisės aktus privalu nedelsiant suderinti su europine teise. Bet kuris policininkas, juolab toks, kuris turi sadistinių polinkių, mėgsta perteklinę prievartą, privalo įsisąmoninti: „prie taikiai protestuojančių piliečių policija nagų nekiša“. Kokią prevencinę pamoką mums suteikė policija? Neštis Trispalvę, mojuoti Trispalve istorinės atminties proga yra mažų mažiausiai deviacija, o galimai ir nusikalstama veika. Visai kaip L.Brežnevo laikais. Mielieji, nebeneškite gėlių, nedekite žvakelės ant Jono Basanavičiaus kapo. Tatai irgi gali būti laikoma deviacija ir nusikalstama veika. Žvakelė, žiedelis taps įkalčiu prieš jus teisme.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s