Tai, kas teisėtai Lietuvai priklauso

- Galbūt jūsiškį gestą bus išprovokavęs apmaudas, kad artėjant valstybės atkūrimo šimtmečiui jo minėjimo programai vis dar tebestinga vektoriaus? - klausėme koncerno „MG Baltic“ vadovo Dariaus Mockaus

- Kaip pilietis esu labiau suinteresuotas veikti pats, o ne žvalgytis, ką daro kiti. Apmaudas ar pyktis dėl kitų veiklumo ar neveiklumo man nėra motyvas veikti. Šiuo atveju keliu daugiausia sau reikalavimus, o ne kitiems. Svarbu, ar pats turiu nusiteikimą ir norą kažko imtis dėl apvalios mūsų nelengvai kuriamos istorijos sukakties. Noriu šia iniciatyva bent truputėlį paskatinti ir kitus.

- Manot, ligšiol šio dokumento buvo nepakankamai uoliai ieškoma?

- Sunku pasakyti, pakankamai ar nepakankamai, bet rezultato mes neturime. Jeigu per daugiau kaip septynis dešimtmečius nepavyko surasti didžiulę istorinę vertę turinčio dokumento, tikėtina, kad arba niekas rimtai neužsiėmė paieškomis, arba Aktas tiesiog dingęs. Kas naujo tose paieškose? Mes įvedame galingą materialinį stimulą, arba motyvaciją. Mes tikimės sujudinti archyvarus ne tik mūsų valstybėje, mes tikimės sujudinti privačius kolekcininkus, kurie galbūt, jei rasis pagrindo, sukrus būtent dėl premijos ir pasistengs Lietuvai grąžinti, kas jai teisėtai priklauso. Ar yra didelių šansų, mes nežinome, gyvenimas tuo ir žavus, kad nežinai, kas galėtų būti.

- Verslo žmogus turi iliuzijų, kad tas dokumentas nežuvo istorijos verpetuose?

- Verslininkai yra prigimtiniai optimistai, jei jie būtų pesimistai, jie nebūtų verslininkai. Vienas iš šalutinių iniciatyvos tikslų - paskatinti kitus labiau domėtis Nepriklausomybės atkūrimo aplinkybėmis, ieškoti naujų faktų, dalytis informacija ir suvokti paties įvykio reikšmę. Paskatinti žmones dar kartą permąstyti apie tai, kas nutiko, kokiomis sąlygomis tai nutiko, ir kaip atsitiko, kad tokio svarbaus dokumento mes neturime.

- Skelbimo tekstu kreipiatės į „žmones žaidžiančius“, minite azartą... Ar šis skelbimas nėra lošiant išmesta korta, žinant, kad jos niekas nenukirs?

- Mes kreipiamės ne į privačius seklių biurus, o į visus geros valios žmones, į visus piliečius nepriklausomai nuo išsilavinimo, tikybos, pilietybės ir taip toliau. Žinau, kad egzistuoja ne mažiau kaip šešios skirtingos dokumento dingimo ir galimos jo buvimo vietos versijos, todėl manau, kad ieškant dokumento sėkmę gali nulemti ne tik žinios, bet ir kruopelė avantiūrizmo.

- Ar jūsų iniciatyva parlamentarams dovanoti knygą apie J.Basanavičių irgi kilusi iš tos pačios žaismės?

- Algirdo Grigaravičiaus knyga „Atsiskyrėlis iš Suvalkijos“ buvo ką tik išėjusi, mes mecenavome jos leidybą. Pagalvojome, kad atstovams valstybės, kurios steigėjas, pirmininkavęs Vasario 16-osios Lietuvos tarybos posėdžiui, buvo J.Basanavičius, ši knyga taip pat turėtų būti įdomi...

- „MG Baltic“ koncernas remia knygų, skirtų Lietuvos istorijos bei kultūros paveldui, leidimą. Pavyzdžiui, tarp jų yra ir „Lietuvos istorija. Nepriklausomybė (1918-1940 m.)“, „Lietuvos medinės bažnyčios“, Mykolo Romerio memuarai ir kt. Kodėl jūs investuojate į praeitį?

- Mūsų valstybės himne gi taip prisakyta. (Juokiasi.) Iš praeities mums daug ko reikia mokytis, nes gyvenime daug kas kartojasi. Iš praeities verta pasisemti ne tik gero patyrimo, bet ir pasimokyti iš skaudžių klaidų. Mažos šalelės istorija didelių tautų kryžkelėje labai dramatiška. Mažos tautos nori nenori turi būti labai lanksčios, sugebančios pasidaryti atitinkamas išvadas iš lemtingų istorijos epizodų.

- Šią savaitę Lietuvos nacionaliniam muziejui padovanojote Jono Basanavičiaus skulptūrą, kurią pagal žinomo tarpukario skulptoriaus Rapolo Jakimavičiaus eskizą atkūrė Algirdas Bosas. Ar tuo koncerno ketinimai dėl Basanavičiaus temos jau išsemti?

- Geros iniciatyvos, pradėtos 2015 metais, kai viešai buvome įsipareigoję tuometiniam premjerui mecenuoti paminklo J.Basanavičiui statybą Vilniuje, neįsiliejo į bendrą savivaldybės, valstybės programų tėkmę ir turinį. Gal mes buvom per greiti, gal jie yra per lėti, sunku spręsti. Ne visada tos iniciatyvos yra laukiamos arba priimamos. Mes kaip mecenatai likome keistokoje pozicijoje, tad daugiau nebesisiūlome, kol nėra apsisprendimo. Bet, žinot, dėl pasitaikančių duobių mūsų geri ketinimai nenunyksta, - visos tos smulkios kliūtys, kurios trukdo daryti gerus darbus, anksčiau ar vėliau bus įveiktos.

- Ką tartumėte siūlantiems padaryti gerą darbą tautiečiams: užuot ieškojus dokumento, jūsiškį milijoną išdalyti alkstantiems?

- Kiekvienas gali elgtis pagal savo valią: jei kas mano, kad galėtų išdalyti pinigus, tegu dalija. Tai bus irgi pagarbos vertas elgesys, o mes norime susigrąžinti vieną svarbiausių Lietuvos simbolių.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“