1 nuotr.Valdžios sujaukta mokesčių sistema kelia lietuviams paniką. Daugelis piliečių iki šiol nesupranta, kiek iš jų bus atimta. Kitiems net nepaaiškinama, kodėl atimta daugiau nei žadėta. Valdantieji aiškina, kad piktintis nėra ko, ir pataria mintinai kalti neįkandamas skaičiavimo formules. Aišku viena: painiava įvesta norint nukreipti dėmesį nuo viską žlugdančios politikos.
Skaičiuoja visi
Nors nedarbas pasiekė neregėtas aukštumas, Lietuvoje žmonės kaip niekada užsiėmę. Mat daugelis beviltiškai bando skaičiuoti, kiek šiemet iš jų atims valstybė. Valdžios atstovai nesiteikia informuoti visuomenės nei kodėl atėmė daugiau nei žadėjo, nei kaip susigaudyti mokesčių painiavoje.
Vyriausybė, nebeslepianti, kad kai kurių mokesčių naujovių nesupranta net patys ministrai, vakar surengė išvažiuojamąjį pasitarimą Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI). Pagrindinė pasitarimo tema - kaip supaprastinti mokesčių administravimą ir kaip mokesčių mokėjimą išaiškinti žmonėms. Susigriebta tik dabar. Bet tuščios kalbos žmonėms nepadeda.
Nesuskaičiuoja niekas
Įmonių buhalteriai susiėmę už galvų - nuolat painiotas neapmokestinamųjų pajamų dydis privertė gerokai pamąstyti, kaip teisingai apskaičiuoti darbuotojų mokesčius valstybei. Daugeliui žmonių, ypač tiems, kurie 2009-aisiais sirgo, susilaukė vaikų, keitėsi jų pajamos, ar netyčia gavo autorinių atlyginimų, deklaruojant pajamas gali tekti primokėti valstybei net iki 846 litų.
lĮvesta naujovė dėl visuotinio turto deklaravimo privers paprakaituoti praktiškai visus 18-24 metų piliečius. Jau dabar VMI netyla skambučiai su klausimais, kam ir kaip reikės deklaruoti turtą. Nors minėtai žmonių grupei dėl to papildomų mokesčių nereikės mokėti, jie turės atsiskaityti, kiek turi nekilnojamojo turto, įskaitant ir nebaigtus statinius užsienyje, kiek turi pinigų, tauriųjų metalų, juvelyrinių dirbinių ir meno kūrinių, viršijančių 5000 litų sumą. Jaunuoliams reikės atsiskaityti, kiek šie turi ar neturi vertybinių popierių, skolų, paskolintų pinigų.
Algirdas Kvedaravičius, Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko pavaduotojas:
“Sistema nesuprantama. Jei jau įmonių buhalteriai nesupranta, aš - tuo labiau. Pats klausiau finansų ministrės Ingridos Šimonytės: ar jūs pati suprantat? Ji paaiškino - čia taip reikia, norime subalansuoti biudžetą. Apskritai mokesčių sistema tiek išbalansuota, kad nežinau, ar gali būti blogiau. Dabar verslas turi dėti papildomas pastangas mokesčiams administruoti - jis yra labai sudėtingas, todėl daug kainuoja. Iš to daugiau išlaidų nei naudos. Net pabuvus Briuselyje ir grįžus į Lietuvą atrodo, kad esi Marse. Net ten biurokratijos mažiau nei Lietuvoje. Jei jau A.Kubilius pripažino, kad nedarbas yra problema, jau turėtų pripažinti ir dėl mokesčių. Be abejo, tai daroma per vėlai.”
Mokytojai mulkinami
Pedagogams bei švietimo darbuotojams A.Kubilius prieš Naujuosius prisiekinėjo, jog atlyginimai mažės apie 8 procentus. Tačiau švietimo darbuotojai sugebėjo susiskaičiuoti: kai kuriems algos mažėjo ir iki 25 procentų. Mat švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius liberalizavo tvarką, pagal kurią mokyklų direktoriams pavesta nustatyti atlyginimų “žirkles”, leidžiančias nurėžti dar daugiau. Atlyginimams įtakos turėjo ir darbo krūvių, t. y. darbo valandų, paskirstymas. Tad mokytojai visiškai nebesupranta, pagal ką jiems nustatomas atlyginimas. G.Steponavičius į visus klausimus atsakydavo paprastai - esą Vyriausybei ir jam pačiam atlyginimai mažėjo perpus.
Audrius Jurgelevičius, Švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacijos pirmininko pavaduotojas:
“Buvo pasirašytas Nacionalinis susitarimas, kuriame aiškiai pasakyta - atlyginimai mažės 8 procentais. Mūsų gerbiamas ministras G.Steponavičius įvedė “žirkles”. Mes aiškiai pasakėme, kad tai yra paslėptas atlyginimų mažinimas, jie teigė, kad tai - teisingesnis darbo mokėjimas. Atlikome apklausą ir aiškiai matome, kad koeficientai buvo daugeliu atveju minimalūs, kai kuriais atvejais - iki 25 procentų, o darželiuose, globos namuose - net iki 40 procentų. Mus palaiko ir direktoriai - jiems sudėtinga nustatyti, kam kiek mokėti. Galima tai pavadinti gudravimu, galima - melu. Be abejo, painiava padaryta sąmoningai. Motyvai - žūtbūt sutaupyti lėšų, nepaisant žmonių darbo, gyvenimo kokybės, nesakant tiesos.”
Knygininkai = buhalteriai
l Knygų leidėjus valdžia taip pat privertė tapti buhalteriais. Apmokestinus autorinius atlyginimus 6 proc. “Sodros” mokesčiu, leidyklos nebežino, kiek turi atiduoti. Mat ne visi autoriai pajėgia patys prisiminti kitur gautų honorarų. Todėl tiek leidėjai, tiek autoriai, patys to nenorėdami, tampa mokesčių inspekcijos taikiniais.
Lolita Varanavičienė, Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė:
“Mūsų leidyklos Finansų skyrius tik tuo ir užsiiminėja - nagrinėja mokesčių dalykus. Esame šventėje - Knygų mugėje. Tačiau renginiui pasibaigus grįšime į realybę: PVM padidintas iki 21 procento, bibliotekų finansavimas sumažintas nuo 8 iki 2 mln. Bet dėl mokesčių painiavos - neaišku nei kiek mokėti, nei kam mokėti. Norime mokėti mokesčius, bet mums niekas negali pasakyti, kaip tai padaryti. Net pats socialinės apsaugos ir darbo ministras nežino, o mes juk išmanome mažiau nei jis. Sudarydami autorines sutartis turime kažkokiu stebuklingu būdu išsiaiškinti, ar žmogus dirba, kokie jo kiti darbo santykiai. Juk ne leidėjo misija būti sekliu morka ir aiškintis, ką žmogus darė ar darys po kelių mėnesių. Reformos kepamos labai lengvai ir kažkodėl išbandomos su mumis. Tai tampa sunkiai pakeliama.”
Pensijas skaičiuokite patys
Visiems pensininkams dar gruodžio mėnesį žadėta, jog senatvės pensijos vidutiniškai mažės 5 procentais. Po Naujųjų paaiškėjo, jog iš tiesų kai kuriems pensijos sumažėjo gerokai daugiau. Tačiau socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Audronė Morkūnienė sausio viduryje pareiškė, kad pensininkai turi patys susiskaičiuoti, kiek iš jų atsiriekė valstybė, nes valstybė neturi pinigų aiškinti. Tiesa, ji pripažino, kad formulė beveik neįkandama. Žadėta informacija nemokamu “Sodros” telefonu nuo vasario taip pat nebeteikiama - esą tam taip pat pritrūko lėšų.
A.Morkūnienė paaiškino, kaip apskaičiuoti pensijas: “Reikia tiesiog atimti pagrindinę pensijos dalį, kuri dabar yra 432 litai, iš savo pensijos dydžio, atimti priedą už stažą, pačiam apsiskaičiavus, koks jis galėtų būti, žinant, kad išdirbus daugiau kaip 30 metų už kiekvienus metus mokama 3 proc. bazinės pensijos papildomai. Taip susidaro tas priedas. Ir tuomet tą dalį dauginti iš koeficiento 0,7863. Tiek turėtų sumažėti ta pensija.”
Jonas Kazimieras Burdulis, Lietuvos pensininkų sąjūdžio pirmininkas:
“Didžiausia painiava yra dirbantiems pensininkams, kurie, pavyzdžiui, turi individualią įmonę. Iš jų nulupa po 300 litų, net jei jie nevykdo jokios veiklos. Nors jis ir taip jau sumoka mokesčius. O pensijos apsiskaičiuoti pats net nebandžiau. Bet ministrams ir jų pavaduotojams netrūksta įžūlumo, trūksta tik gėdos. Apskritai svarbiau ne biurokratinės vingrybės, o pats faktas. Latvijos konstitucinis teismas jau pripažino, kad pensijų mažinimas buvo neteisėtas. Lauksime, ką pasakys mūsų teisininkai. Socialinės politikos nėra jokios, yra vienintelis tikslas, kaip iš neturtingųjų būtų galima nulupti du ar penkis kailius. Bet kaip valdžia informuos, jei ji vykdo nesąžiningą politiką? Tad ir negalime prašyti, kad ji gražiai informuotų apie tai, kaip meluoja ir kaip mus apiplėšia.”
Painiava paslepia problemas
Algirdas BUTKEVIČIUS, buvęs finansų ministras:
Kitose šalyse, jei padaromos kokios pataisos, išeina išsamus komentaras, kaip reikės mokėti mokestį, su kokiomis problemomis gali susidurti žmonės. Šitas darbas pas mus visiškai apleistas. O yra ir kitų nepaliestų painiavų: dar yra nekilnojamojo turto mokestis.
Anksčiau fiziniai asmenys jo nemokėjo, dabar parašyta, kad reikia jį mokėti nuo vidutinės rinkos vertės. Dabar Registrų centras duoda visiškai kitą vertę. Tad čia visiškai niekas neaišku. Kitas - individualių įmonių savininkų mokestis, skaičiuojamas nuo 800 litų. Žmonės nežinioje, bet dar laukia, gal kas pasikeis. Aišku, dėl to neaiškumo kyla didžiulis visuomenės pasipiktinimas. Anksčiau, jei žmogus sirgdavo, įmonė neapmokestinamųjų pajamų dydį perskaičiuodavo, atnaujindavo.
Dabar tai palikta pačiam žmogui. Nors esu baigęs ekonomiką, finansus, man pačiam reikėtų pasigilinti, kaip vieną ar kitą mokesčių tvarką taikyti. Ką jau kalbėti apie mokytojus, medikus ar pensininkus, kurie nieko bendro su finansais gyvenime neturėjo.
Manau, kad čia daroma panašiai kaip ir Seime. Atsiranda smulkmena, kurią bandoma išpūsti, kad būtų galima nukreipti dėmesį nuo esamų pagrindinių problemų. Tada kai kam tampa labai gera ir lengva dirbti, daryti nesuvokiamus sprendimus.
Valdžia demonstruoja baimę
Olegas Lapinas, psichoanalitikas:
Painiava paprastai atsiranda tada, kai sumažėja atsakomybė. O atsakomybė būna po ryžtingų žingsnių. Jei mokesčiai didinami krizės metu, neišvengiamai reikia ką nors nuskriausti, ką nors apdovanoti. Tam reikia ryžto.
Jei elgiatės ryžtingai - atsakote už poelgių padarinius. Bet kai dar neseniai valdžia Lietuvoje buvo peikiama, ryžtingų žingsnių žengti labai nesinori. Juolab kad ir ryžtingų asmenybių politiniame horizonte sumažėjo. Prezidentė, Seimas ir Vyriausybė mėto vieni kitiems sprendimus kratydamiesi atsakomybės.
Ši diversija, jei ją galima taip pavadinti, gali būti nukreipta nebent prieš verslininkus, kurie viską skaičiuoja patys. Bet manau, kad tai yra daugiau neaiškumas, kuris atsiranda tada, kai aiškiems žingsniams trūksta ryžto ir atsakomybės.
O tai, kad viena sakoma, kita daroma, atsiranda iš baimės sakyti visą tiesą. Jei kartu atliekama ir psichoterapinė funkcija, ir didinamas mokestis, visada taip išeis.
Čia tas pats, kaip pasakyti žmogui, kad jo giminaitis susirgo, nors jis iš tiesų mirė. Be abejo, politikai manipuliuoja tuo. Bet manipuliacija yra taip pat baimės įrodymas.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
