Tautos parašus rinkęs R.Grinevičius: Valdantieji jau pralaimėjo

- Kaip jūs jaučiatės, atlikęs sudėtingą misiją? - klausėme Raimondo GRINEVIČIAUS.

- Labai puikiai. Kaip man sakė vienas politikas, kibirkštis įskelta, dabar svarbu kurstyti ugnį. Bet dabar viskas jau ne mano rankose. Savo darbą atlikome. Koks bus sprendimas dabar priklauso nuo sąžinės, moralės ir garbės. Kalba žmonės, kad šitai daugumai sąžinė, moralė ir garbė yra pasenusi dimensija. Bet patylėsiu...

Atlikome ne vieno tūkstančio žmonių apklausą, kaip daro mums žinomi visuomenės nuomonės tyrimų centrai, o apklausėme daugiau kaip 300 tūkstančių žmonių. Į tokį skaičių nekreipti dėmesio būtų politinis nusižudymas.

- Seimo nariams už parlamentinę veiklą, kitaip sakant, už jų darbą su rinkėjais, dovanas, gėlytes, tušinukus sumokame mes visi. Kas rėmė jus?

- Aš pats, mano šeima rėmė. Bet buvo verta. Mano žmona Aida apskritai pusę darbo atliko. Ji visus tuos 17 segtuvų su liniuote sutikrino, skaičiavo lapus. Peticijos formą mano draugai padėjo sukurti.

Už visų tų aplankų spausdinimą, įrišimą dar nesu sumokėjęs, bet sumokėsiu. Iš savų. Tai ne šimtai tūkstančių ir ne dešimtys tūkstančių. Tokiam reikalui negaila, nors ir esu tikras suvalkietis (juokiasi).

- Nuo ko viskas prasidėjo?

- Aš pats netikėjau, kad tai išsirutulios iki tokios bombos. Viskas prasidėjo nuo garsiosios Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko T.V.Raskevičiaus frazės, pasakytos netrukus po rinkimų: „Aš turėjau svajonę, kad ši valstybė dirbtų LGBT žmonėms."

Pradėjome klausyti Žmogaus teisių komiteto posėdžių įrašų. Vieną, antrą, trečią. Nusistebėjau, kad į smurto artimoje aplinkoje projekto svarstymus komitete kviečiamos tik organizacijos, kurios palaiko Stambulo konvenciją ir pučia į vieną dūdą. Dar prie anos Vyriausybės atvažiuodavome pas ministrą trys šeimų organizacijos ir trys Šakalienės organizacijos. Ir mes tarpusavy kapojamės, ieškome kompromisų, kyla diskusija. Dabar į komitetą pakviestos kelios organizacijos, grynai vienos pusės. Kokia diskusija gali būti komitete, jei visi kalba tą patį?

Mes susidarėme įspūdį, kad komiteto pirmininkas neatsiribojęs nuo savo buvusios veiklos, nuo savo darboviečių. Dirba pagal tą pačią sistemą, kaip dirbtų į Seimą patekęs kokio nors koncerno ar verslo grupuočių proteguojamas žmogus. Duodamas priesaiką Seimo narys prisiekia gerbti Konstituciją ir dirbti visiems Lietuvos žmonėms, o dirbdamas siaurai grupuotei, jis pažeidžia Konstituciją.

Klausydami posėdžių, supratome, kad gimsta didelė problema. Ir griebėmės rašyti reikalavimą, kviesti žmones pasirašyti.

- Vienas Konstitucinės teisės ekspertas pasijuokė, kad peticijos galia yra nulinė, o parašai neturi juridinės galios...

- Žinoma, parašai neturi juridinės teisės, bet jie patys yra galia. Taip, yra vardas, pavardė. Telefoną nori rašai, nori nerašai. Kokiai atstovauji organizacijai nebūtina nurodyti. Bet žmonės nieko neslėpė. Nurodė, kad atstovauja tokio ir tokio kaimo bendruomenei, net viešosios įstaigos, kurioje dirba, pavadinimą. Vieno sporto klubo, nesakysiu kokio miesto ir kokios sporto šakos, žiūriu, septyni, aštuoni žmonės pasirašę. Visų elektroniniai paštai, telefonai skirtingi. Pasirašinėjo šeimomis. Kas gali uždrausti pasirašyti šeimai? Pasirašė tėvas, mama, dar kelios pavardės šalia, marti, žentas. Tas pats elektroninis paštas, bet telefonai kiti. Gal jie vienu paštu naudojasi, kas žino.

Pasirašė organizacijos, Valančiaus blaivybės sąjūdis... Jei būtume pratęsę akciją, parašų būtų pusė milijono. Bet buvome nusprendę parašus rinkti iki konkrečios dienos.

Man atrodo, kad parašų yra pakankamai. Atvertęs vieną mūsų bylų Seimo pirmininkei parodžiau, žiūrėkit, Seimo pirmininke, čia Kėdainių telefonas, čia Kretingos. Atverskit kelis bylos lapus ir suprasite, kas ir iš kur pasirašė. Kam skleisti kalbas, kad čia niekiniai dalykai. Viskas tikra, už jų gyvi žmonės. Kad jie neturi juridinės teisės, tą puikia suprantu. Todėl mes ir pavadinome šitą akciją „Tautos balsas". Mes išreiškėme savo balsą.

Jeigu eidami į rinkimus kandidatai deklaravo sprendimus priiminėdami atsiklausią tautos. Žadėjo tartis. Bet nesitarė. Tai štai čia jums pirmas išbandymas...

- Bet jūs sulaukėte ir dūrio iš savų, iš „Karžygio", jie jus apdovanojo visokiais epitetais. Kaip jaučiatės?

- Palaukit, nuo kada „Karžygys" savas? Aš jums pasakysiu, kaip aš traktuoju. Buvau gavęs daug pasiūlymų, kad mūsų spaudos konferenciją pristatytų Zigmas Vaišvila. Nes jis yra jaunas vyras, patriotas. Bet norėjau atsiriboti nuo visų politikavimų.

Buvau išreiškęs prašymą savo padėjėjams, kad konferencijos organizatorius būtų vienas signatarų, kuris palaiko šeimos politiką. Mes savo keliais susiradome signatarą Algirdą Endriukaitį ir jis sutiko.

O kažkam gal užsidegė ambicijos, kodėl ne jie, ir prasidėjo per „Karžygį" tokie cirkai. Atseit, Raimondas Grinevičius vos ne dirba kelių valstybių žvalgyboms. Ką turėčiau pasakyti? Aš nepykstu ant tų žmonių, nes matau, kad jie paprasčiausiai nusišneka.

- Į Seimą su parašų dėžėmis prasiveržti jums prireikė vos ne tanko...

- Patekimą pas Seimo pirmininkę mes pradėjome derinti nuo pat akcijos pradžios, sausio 26 dienos. Rašėme vieną elektroninį laišką, antrą, trečią. Visada atsakydavo tą patį. Karantinas, susitikimai negalimi, valstybės vadovai irgi turi laikytis karantino sąlygų. Nors gerai žinau, kad tą pačią dieną pas Seimo pirmininkę Valinskas sėdėjo.

Kai karantino jau nebebuvo, jie turėjo įsileisti. Bet vėl bėda, atseit tą dieną Seimo vadovė dirbo iš namų. Supratę, kad pasaka bus be galo, prisiprašėme darbiečių, „valstiečių", į šešėlinės vyriausybės, kad jie mums padėtų prisibrauti iki Seimo pirmininkės. Planavome, kad parašus nešime jiems padedant. Dar, ko gero, ir lenkai būtų prisijungę. Jie būtų ėję prieky, o mes paskui.

Bet stebuklingai antradienį gavome elektroninį laišką, kad mus kviečia Seimo vadovė. Nežinau, ar tas mūsų vizitas pas opozicionierius padėjo, ar tai tiesiog sutapimas. Bet, tegul politologai diskutuoja, ne mūsų reikalas. Mes toms frakcijoms padėkojome ir tikimės jų padedami tą klausimą perkelti į Seimo plenarinį posėdį.

- Tikite, kad laimėsite?

- Mes jau laimėjome, nes neatsižvelgti į tokios galybės nuomonę neįmanoma. Įteikęs parašus, Seimo pirmininkei pasakiau: man labai smagu, kad šitą klausimą mes sprendžiame ne mitingais, ne protestais ir ne piketais, o internetiniu variantu. Mes taikūs žmonės ir džiaugiuos, kad tai galime išspręsti taikiu, civilizuotu keliu. O jeigu jie neatsižvelgs į žmonių nuomonę, tai jų problemos.

Sudėliojau visas šaškes, kaip senas šaškininkas, ir matau, kad čia dabar yra labai įdomi situacija. Jeigu komiteto pirmininką atleidžia, visuomenė pajaučia kraujo skonį. Bet jeigu neatleidžia, visuomenė irgi pasiunta. Valdančioji dauguma dabar pastatyta į tokią padėtį, kurioje abu variantai jiems yra pralaimėjimas.

- Ar tos vienos akcijos savo balsą parodžiusiai tautai užteks?

- Akcija turėjo dvi užduotis. Pirmoji - pasakyti, kad netinka Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, kuris nedirba visai visuomenei, o antroji - patikrinti tautos budrumą, kiek ji pasirengusi susigrąžinti teisę valdyti savo valstybę. Iš to, kaip aktyviai žmonės dalyvavo apklausoje, mes įsitikinome, kad visuomenė jau pasirengusi. Ji pasirengusi ir įstatymų projektų teikimui per VRK. Ji pasirengusi surinkti parašus referendumui.

Akcijos dalyviai pasiūlymų pateikė tikrai daug. Vienus galima traktuoti kaip juokingus, kitus galima priimti už tikrą pinigą. Vienas pasiūlymų - mažinti referendumo kartelę iki 100 tūkst. parašų. Kitas - dėl Seimo nario atšaukimo. Trečias - viso Seimo atšaukimas. O pats baisiausias - dėl išstojimo iš Europos Sąjungos.

Yra ir visai artimas - matyti visą Lietuvą viename. Aš ir Seimo pirmininkei pasakiau. Dabar pas mus dvi valstybės - Vilnius ir Lietuva. Jūs nematote, kas vyksta Lietuvoje.

- Kai kurie žmonės apgailestauja nespėję atsiliepti į apklausą. Norėtų pareikšti savo nuomonę. Kaip?

- Mes tą svarstome. Jau įvyko du nuotoliniai organizacinio komiteto, susidedančio iš 22 žmonių, pasitarimai, pradėjome ruoštis didžiajam šeimų gynimo maršui automobiliais. Jo pavadinimas „Stipri šeima - stipri valstybė". Šio maršo tikslas stabdyti Stambulo konvencijos ratifikavimą Lietuvoje, gender ideologiją, partnerystės įstatymo priėmimą. Paprastai sakant, stabdyti visą valstybės politiką, kuri susijusi su šeimos instituto, prieštaraujančio Konstitucijai, griovimu. Mes planuojame, kad tai 30-40 proc. bus Baltijos kelio analogas. Pasiruošimas vyksta, kaupiamos lėšos, kalbamasi su rėmėjais, padėjėjais, Kelių direkcija. Mitingas turėtų pasibaigti Vingio parke, tariamės dėl scenos. Bet... sakau, daug kas priklauso nuo mūsų politikų. Jeigu jie niekaip nereaguos į Tautos jau pasakytą nuomonę, automobilių kolona gali pasukti ne į Vingio parką, o į Gedimino prospektą.

Vito TOMKAUS trigrašis: Noriu gerbiamą Raimondą paguosti: nekreipkite dėmesio į tai, ką nukvakę seniai šneka. (Tame tarpe, ir aš.) O jei tie pirdylos antikonstituciniame teisme darbavosi, drąsiai galima į istorijos šiukšlyną išmesti juos pačius, vietoj 300 000 piliečių parašų. Jie nebegali suvokti, ką daro: jei po savo KT ar seimelio langais išvystų tų neteisėtai surinktų parašų savininkus, be jokio raginimo visas Vilnius skubiai vėl kaukes užsimaukšlintų, neapsikęsdami smarvės, kuri iš jų kelnių pasklistų. Garantuoju, nes mačiau jų persikreipusius iš baimės snukius per protestuotojų sušaudymą. Ir dar mačiau kaip mekeno Ožys iš signatarų balkonėlio, krizendamas iš referenudomo dėl žemės organizatorių, kurie preciziškai tiksliai piliečių parašus surinko. Ožio reziumė: referendumas tik ... patariamasis, todėl yra nieko nereiškiantis. Jau tada reikėjo ožį su visu balkonu žemėn numušti, nes labiau iš savo piliečių pasityčioti neįmanoma. Taip kad, Vyrai, viską Tamstos darote teisingai - matyti iš klikos reakcijos!