1 nuotr.Pabudinta Tauta kviečiama dar vienam referendumui vienu svarbiausių valstybei klausimų - dėl nacionalinės valiutos atsisakymo. Vakar nacionalinėje naujienų agentūroje ELTA visuomenei prisistatė ir Vyriausiajai rinkimų komisijai dokumentus apie savo misiją rinkti parašus pristatė iniciatyvinė grupė referendumui dėl nacionalinės valiutos lito išsaugojimo.
Spręsti gali tik Tauta
Jei vėl pavyks surinkti 300 tūkst. piliečių parašų, nauju referendumu bus siūloma į Konstituciją įrašyti nuostatą, kad Lietuvos nacionalinis piniginis vienetas yra litas, o pinigų emisijos teisę turi Lietuvos bankas. Taip pat būtų įrašoma, kad sprendimas nacionalinį piniginį vienetą pakeisti kitais pinigais gali būti priimtas tik privalomuoju referendumu, o tarptautinės sutartys gali numatyti atsiskaitymus ir kitais piniginiais vienetais.
Grėsmė netekti savęs
Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Romualdas Ozolas priminė, kad Konstitucijoje yra numatyta, jog pagrindiniai valstybės klausimai sprendžiami referendumu, o valiutos keitimas ir yra vienas tokių.
„Kas netenka galimybės valdyti savo kraujotaką, tas netenka savęs. Litas yra būtent tai, kas leidžia, net ir pririšus jį prie krepšelio, turėti tam tikrą ūkio tvarkymo savarankiškumą. Vienas ir Baltijos šalių puikaus susitvarkymo su krize faktorių buvo tai, kad jos galėjo naudotis nacionalinėmis valiutomis“, - konstatavo R.Ozolas.
Pasak jo, kol bus rengiamasi referendumui, valdžia turės galimybę Tautai išaiškinti, kodėl vis dėlto skubama, ir jei išaiškins taip įtikinamai, kad Tauta balsuos pagal ją, vadinasi, bus toks laisvas pasirinkimas.
„Turėsime bent aiškią nuomonę žmonių, o ne politikų primestą. Dabartinis euro įvedimo projektas yra dar vienas prievartos prieš lietuvių Tautą aktas“, - akcentavo R.Ozolas.
Signataras tiki, kad referendumas dėl euro įvyks.
„Aš didžiuojuosi dabartine Lietuva nepriklausomai nuo to, kiek daug juodulių joje yra. Lietuva sprendžia savo problemas jau nebe valdžios rankomis, o žmonių rankomis“, - sakė R.Ozolas.
Valstybė naikinama
Tautininkų sąjungos pirmininkas Julius Panka priminė, kad kai mūsų valdžia užmiršta savo pareigas, tada iniciatyva turi pereiti Tautai: „Tada, kai mes matome, kad yra naikinama mūsų kalba, naikinamas mūsų piniginis vienetas, išvaroma Tauta - kas kitas, jei ne mes patys, susibūrę tautiečiai, galime tapti gaisrininkais, gesinančiais ugnies židinius, kuriuos sukelia ne Lietuvai dirbančios šiuo metu Lietuvą valdančios politinės jėgos“.
Nepriklausomybės likučiai
Ekonomistas, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Audrius Rudys „Respublikai“ akcentavo, kad ekonomiškai euro įvedimas Lietuvai bus nuostolingas, tačiau ne tai esą svarbiausia.
„Man svarbus valstybės tolesnės raidos klausimas. Ar mes norime prarasti savo Nepriklausomybės simbolį? Ir ne tik simbolį, bet ir valstybės instrumentą valdyti ekonomiką. Lito buvimas suteikia galimybę mums susigrąžinti galimybę patiems valdyti savo ekonomiką. Be to, yra pažymėta, kad euras bus įvestas tada, kai valstybė pribręs. Todėl ir esu iniciatyvinėje grupėje“, - sakė A.Rudys.
Nepakeliama našta
Ekonomistas, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Valdemaras Katkus yra suskaičiavęs, kad Lietuvai euro įvedimas kainuos itin daug - apie 800 mln. eurų (apie 2,76 mlrd. litų) pirminį įnašą bei 5 mlrd. eurų (apie 17,2 mlrd. litų) vertės vekselį, skirtą euro stabilizavimo mechanizmų fondui. Šį vekselį ES mums galės pateikti apmokėti bet kurią akimirką. Tai galės būti kaip savotiška šantažo galimybė nepaklusniai valstybei.
Beje, Vyriausybė slapta nuo visuomenės jau yra kažkokiu būdu eurui įsivesti atidėjusi 1,3 mlrd. litų. Šių pinigų ji neketina panaudoti, pavyzdžiui, pensijoms kompensuoti. Dėl pensijų Vyriausybė planuoja įvesti naujus mokesčius.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
