Tegu prezidentė reformuoja tarybinę sistemą

Driokstelėjo britų referendumas - Anglijos flagmanas pasuko į savo teritorinius vandenis.

Europa krūptelėjo, bet atsilaikė. Bet ar ji keisis? Kalbamės su įžvalgiu mokslo žmogumi, Pirmosios Vyriausybės pramonės ministru profesoriumi Rimvydu Jasinavičiumi.

- Lietuva ir ES žengia į naują vystymosi etapą?

- Žengs, jei sugebės kokybiškai demokratizuoti savo valdymo sistemas.

- Kas turėtų likti ES kompetencijai?

- Strateginiai teisėkūros, produktyvių rinkų, finansų, prekybos, taip pat saugumo ir gynybos reikalai. Švietimo, mokslo, sveikatos, kultūros, socialinės rūpybos ir kiti vidaus tvarkybos rūpesčiai atitektų ES narių kompetencijai.

- Ką tuomet veiktų milžiniškas ES administravimo aparatas?

- Iki 50 proc. ES klerkų turėtų sukrauti savo mantą ir keliauti namo - reikia daugiau pasitikėti nacionalinėmis valstybėmis ir sutaupyti tiek milijardų eurų, kiek iš ES biudžeto susigrąžins įnašų Anglija. O susigrąžins 13 milijardų.

- Profesoriau, visi laukia demokratiškų ES valdymo pokyčių.

- Spartesnė ES federalizacija ir gali tapti struktūriniu valdymo pokyčiu. Dabar svarbiausia, kaip sparčiai kintančiomis ES egzistencijos sąlygomis turėtų elgtis Lietuvos valdžia ir prezidentė. Ne artėjame, o jau stovime naujos, galingos ES supervalstybės įkūrimo prieangyje.

- Geriau grįžkime namo... Gal jums, profesoriau, pavyko metiniame prezidentės pranešime kaip sykis ir įžvelgti valstybės ir tautos ateitį?

- Išgirdau kvietimą diskutuoti apie valstybės valdymo kokybę ir tolesnį kelią. Tai nauja, tai vertinga.

- Kas nauja ir vertinga?

- Iki šiol nė vienas prezidentas, nė viena Vyriausybė, Seimas, nė viena partija nekvietė Tautos apsvarstyti, kaip geriau valdyti valstybę, kuri atsisakė savo bankų, savo nacionalinės valiutos, savo veikiančios atominės, „Mažeikių naftos“, savo telekomunikacijos tinklų, supjaustė laivyną, o teisėsaugos ir teisėkūros galias perleido ES kompetencijai. Valstybės gyvenime įvyko milžiniški pokyčiai, o pagrindiniai vadovai, prezidentai nesurengė nė vienos solidžios, gerai finansuotos mokslininkų ir sistemos valdymo specialistų, ekspertų konferencijos, kaip naujomis egzistencijos sąlygomis geriau išsaugoti stiprią valstybę bei tautą ir gerinti piliečių gyvenimo kokybę.

- Prezidentė savo pranešime tokių klausimų nekėlė. Dėl prasto šalies valdymo visą kritikos ugnį nukreipė į Vyriausybės langus.

- Kritika taikli ir skaudi. Bėda ta, kad kritika tėra prielaida imtis valstybės valdymo pokyčių. Ketverius metus mušti Vyriausybę nepateikiant išeičių programos... Tokio pobūdžio kritika nekuria ir negali sukurti naujo visuotinio gėrio. Tai greičiau primena vienos artimos kaimynės prezidento kalbėjimo stilių - viskuo kalti ministrai ir premjeras.

- Prezidentės pranešime išskaičiau, kad valstybės valdymo pokyčių programos bus laukiama iš naujos Vyriausybės. Tad mokslo konferencijos prezidentė gali ir nekviesti.

- Panoraminį valstybės ir Tautos ateities, likimo paveikslą turi nutapyti ne kokia nors į valdžią prasibrovusi partija, ne partinis premjeras, ne Seimas, o svarbiausias, Tautos tiesiogiai rinktas asmuo - šiuokart Dalia Grybauskaitė. Tauta turi matyti ir suprasti, kurlink kintančiomis ES egzistencijos sąlygomis valstybę ir Tautą veda prezidentė, - prezidente labiausiai pasitiki Tauta, su jos vardu siejamos visos godos.

- Tauta turi žinoti, koks galutinis šios kelionės tikslas?

- Taip. Bendrasis tikslas turi tapti ir kiekvieno piliečio asmeninio gyvenimo tikslu.

- Atleiskite, profesoriau, Lietuva kol kas nėra prezidentinio valdymo šalis.

- Tai niekų kalbos. Istorija pirmiausia nagrinės svarbiausio valstybės asmens - D.Grybauskaitės - valdymo metus. Istorija vertins, ar prezidentė per 10 savo prezidentavimo metų sustiprino valstybę, pagerino tautiečių gyvenimą, išaugino, ar, atvirkščiai, išbarstė Tautą. Būkite tikri, nė viena partija, nė viena Vyriausybė, seimai neprisiims atsakomybės už prasto valstybės valdymo pasekmes, - tiesiog to nereikalauja nei Konstitucija, nei iš tarybinių laikų likusi kolektyvinio valdymo be konkrečios atsakomybės sistema. Prasto valdymo pasekmės kris ant prezidentės pečių.

- Jūs nekeliate klausimo, ar prezidentė su savo suburta komanda yra pajėgi parengti valstybės valdymo pokyčių programą.

- Tam ir būtina kviesti į talką mokslo žmones, aukštąjį tautos protą, patyrusius verslo žmones, jaunas širdis, valdymo sistemos specialistus, tikrus ateities vunderkindus.

- Ar valdymo pokyčių programa reikštų, kad Lietuva atsisako centralizuotos, iš tarybinių laikų užsilikusios valdymo sistemos?

- Taip. Visų partijų programos ir kryptys iki 2030 metų apie tai nekalba. Laikas suvokti, kad dabartinė, kvazidemokratinė valstybės valdymo sistema suseno ir nepajėgs kurti stiprios valstybės su stipria, gyvybinga Tauta. Naują Vyriausybę, naują premjerą sistema supančios, ir visa liks kaip buvę.

- Profesoriau, bijau, kad tokiai esminei valstybės valdymo pokyčių programai nepritars nė viena partija, net Vytautas Landsbergis. Galiausiai suabejos ir pati prezidentė.

- Suabejos - teks laukti naujo prezidento. Lietuva negali dešimtmečius vilktis ES stipriųjų uodegoje ir rieškučiomis barstyti savo Tautą. Valstybės ir Tautos išsaugojimas, pagausinimas, gyvenimo kokybės pagerinimas yra svarbiausias valstybės valdymo kriterijus. Taip sparčiai nykstant Tautai, pačios valstybės egzistencija tampa beprasmiu faktu. Prezidentė neturi kito kelio, kaip susikaupti, atsisakyti visuomeninių akcijų, kurias taip mėgsta, pasitarti su iškiliausiais tautiečiais ir ryžtis. Tautos mažėjimo katastrofa beldžiasi į prezidento rūmų duris. Tik iš esmės pagerinus gyvenimo kokybę gali stiprėti pati valstybė.

Kitame „Respublikos“ numeryje skaitykite receptą, kaip iš tiesų valdyti valstybę

Parengta pagal savaitraštį „Respublika"