Teis ir už Sąjūdį

Kas darosi Lietuvos valstybėje? Kodėl žmones, mėginusius ją apginti, dabar ta pati valstybė grūda į teisėsaugos girnas? R.Varapickas įsitikinęs - žmones siekiama įbauginti ir atgrasyti nuo rūpinimosi mūsų valstybės išlikimu. Nes viskuo jau seniai „pasirūpino“ ES klerkai ir jų marionetės mūsų šalyje.

Tauta be žemės yra tauta be namų

2013-ųjų vasara ėjo į pabaigą, kai Lietuvos likimui neabejingi žmonės, nešini parašų rinkimo lapais, pasklido po šalį. Tris mėnesius jie rinko gyventojų parašus, kad būtų padėti pamatai referendumui dėl Lietuvos žemių nepardavimo užsieniečiams. Parašų rinkimų akcijoje aktyviai dalyvavo Lietuvos tautininkų sąjungos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, įvairių visuomeninių organizacijų atstovai, pavieniai žmonės. Tarp parašų rinkėjų buvo ir Tautininkų sąjungai priklausantis R.Varapickas.

„Dauguma aplankytųjų parašų rinkimų lapus pildė patys, - prisiminė R.Varapickas. - Pavieniais atvejais, kai žmogus dėl amžiaus, prasto regėjimo ar kitų priežasčių pats pasirašyti negalėdavo, šį veiksmą už jį, kaip ir numato įstatymai, atlikdavo parašų rinkėjas. Gyventojai išreiškė valią, kad referendumas įvyktų. Jie suvokė, kad tauta be žemės yra tauta be namų. Lyg čigonai suvaryta į taborą. O Lietuvos žemė jau tada buvo patyliukais, iš po skverno parceliuojama užsieniečiams per visokias firmas, įvairius tarpininkus.“

Nors būta įvairių trikdžių, parašų rinkėjai pasiekė, kad referendumas būtų surengtas. Jie surinko apie 320 tūkst. šią idėją palaikančių gyventojų parašų. Tinkamais buvo pripažinta apie 292 tūkst. parašų. Dar apie 10 tūkst. parašų pareikalauta patikslinti. „Ne visi gyventojai lapus buvo užpildę pagal reikalavimus. Kai kurie, nurašydami paso duomenis, buvo prirašę nereikalingą serijos raidę, - prisiminė R.Varapickas. - Juos aplankėme dar kartą ir reikiamą informaciją patikslinome. Po patikslinimo tinkamais pripažinti 300 061 parašas - to užteko referendumui surengti.“

Į apklausą - daugiau nei po metų

Pernai birželio 29-ąją surengtas referendumas patyrė nesėkmę, nes išreikšti savo valią prie balsadėžių atėjo vos 14,24 proc. rinkėjų. „Tai, kad referendumas neįvyks, tapo aišku, kai buvo nuspręsta jį rengti ne kartu su prezidento ir Europos Parlamento rinkimais, o atskirai, - konstatavo R.Varapickas. - Žinau, kad kai kurių didžiųjų partijų nariams šių partijų vadovybė netgi paliepė neiti į referendumą ir pasistengti, kad referendumą ignoruotų ir jų aplinkos žmonės. Visose apylinkių komisijose dirbo šių partijų atstovai, kurie netiesiogiai stebėjo ir tai, kaip partijos viršūnėlių nurodymo laikosi jų partijos kolegos. Nors referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams neįvyko, mūsų darbas nenuėjo veltui. Pasiekėme, kad žemę Lietuvoje pirkti panūdusiems užsieniečiams būtų įvesta daugiau sąlygų ir kitokių saugiklių.“

R.Varapickas „Vakaro žinioms“ prisipažino, kad kvietimas atvykti į apklausą policijoje, kurio jis sulaukė praėjus daugiau nei metams po referendumo, mažų mažiausiai nustebino. Pedagogo apklausa policijoje liepos 27 d. užtruko apie 1,5 val. „Mane apklausė kaip liudytoją dėl galimo gyventojų parašų klastojimo renkant referendumą palaikančių žmonių parašus, - prisiminė R.Varapickas. - Tiesiai šviesiai pasakiau, kad nė vieno parašo nepadirbinėjau. Tyrėja paėmė mano rašysenos pavyzdžius - liepė tą patį tekstą parašyti po 5-6 kartus. Tokioje įstaigoje buvau pirmą kartą. Jausmas tikrai ne iš maloniųjų. Dar prieš apklausą man buvo pranešta, kad turiu teisę į advokatą, bet šia teise nepasinaudojau. Referendumas buvo oficialus, parašų rinkimas irgi nebuvo pogrindinis, jokio nusikaltimo neįvykdžiau - tai kam man advokatas? Už ką mus bausti? Už tai, kad žmogus, išreikšdamas savo valią, netiksliai užrašė paso duomenis?“

Vargas dėl žemės maitintojos

Kodėl žmonės, siekę apginti Lietuvą nuo užsieniečių žemgrobių invazijos, priversti aiškintis teisėsaugai? Tai, kad sprendžiant šį klausimą pasitelktos jėgos struktūros, R.Varapicko manymu, yra realus pavojus demokratijai. „Manau, kad tokiu būdu šalies valdžia bando nutildyti aktyvesnius žmones, - sakė pedagogas. - Šiemet vykę savivaldybių rinkimai buvo sėkmingi daugeliui nepartinių kandidatų ir parodė, kad visuomenės aktyvumas dar yra gana didelis. Todėl didžiosios partijos ir išsigando. Aktyvesnius žmones pradėta tampyti po policiją, kad kitąsyk jie jau nė minties neturėtų rinkti parašus. Įbaugintą tautą suvaldyti lengviau. Skaudu girdėti didžiųjų partijų atstovus besižavint pasaulio Lietuvos idėja, pagal kurią po visą pasaulį išsibarstę tautiečiai raginami bendrauti internetu. Negi šios idėjos šalininkai nesuvokia, kad jei nebus TOS Lietuvos, tada nebus ir pasaulio Lietuvos? Antrojo pasaulinio karo metais Lietuva neteko 30 proc. gyventojų. Po Nepriklausomybės atkūrimo jau netekome daugiau nei 20 proc. žmonių, nors su niekuo ir nekariavome. Rinka atiduota, logistikos centrų pristatyta. ES mums sako: „Lietuviai, na kam jums čia vargti ir kažką gaminti? Mes viską, ko jums prireiks, atvešime. Pinigų irgi paskolinsime. O jei neturite darbo, atvažiuokite pas mus - rasime, ką jums veikti.“ Štai, tokia ta ES politika, kuriai pritaria ir mūsų valdžia.“

Parašų rinkimo baudžiamoji byla

Ikiteisminį tyrimą dėl referendumo dokumentų suklastojimo ir panaudojimo Šiaulių apylinkės prokuratūra pradėjo pernai pavasarį. Už šį nusikaltimą gresia viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 4 metų. Į prokuratūrą su prašymu pradėti šį tyrimą kreipėsi Vyriausioji rinkimų komisija, kuriai kilo abejonių, kad gali būti suklastoti 348 įrašai parašų rinkimo lapuose. Prokuratūros kontroliuojamą ikiteisminį tyrimą atlieka Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdyba. Tyrėjai jau apklausė 50 liudytojų iš visos Lietuvos. Dar 20 asmenų yra per žingsnį nuo įtariamojo statuso - jie apklausti kaip specialieji liudytojai. Įtarimai pagal šį ikiteisminį tyrimą kol kas niekam nepateikti. Tarp 70 apklaustųjų - tiek parašų rinkėjai, tiek asmenys, pasirašę parašų rinkimo lapuose. Šiuo metu daugiau apklausų neplanuojama. Tyrėjai laukia, kol darbą baigs Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai, atliekantys parašų rinkėjų ir jų pateiktuose lapuose pasirašiusių asmenų rašysenos ekspertizes. Gavus ekspertų išvadas planuojama priimti procesinį sprendimą byloje. Ikiteisminį šios bylos tyrimą planuojama užbaigti iki naujųjų metų.


Arūnas Gumuliauskas, Šiaulių universiteto profesorius:

Tokia situacija, kai valdžia imasi persekioti žmones, besirūpinančius Lietuvos išlikimu, rodo, kad smarkiai nutolta nuo 1990-ųjų idealų. Siaubingai nutolta. Nutolta nuo „Tautiškos giesmės“ žodžių „Ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi“. Liūdna ir apmaudu, kad Lietuvoje jau seniai paminta ta dvasia, kuri mus visus vienijo tautinio Atgimimo metais. Primiršti idealai, aukščiau jų iškelti įvairūs interesai. O tie, kurie dar puoselėja Atgimimo laikotarpio idealus, šiandien automatiškai tampa mūsų šalies valdžios priešais. Ne valstybės, o valdžios. Rengiant referendumą dėl žemės nepardavimo užsieniečiams trūko sklandumo, reikėjo griežčiau laikytis teisės aktų, bet tai buvo pilietinė iniciatyva ir persekioti ją rengusius žmones tikrai nėra garbinga. Ypač apmaudu dėl persekiojamų žmonių, kurie buvo Sąjūdžio pirmeiviai. Tai rodo, kad valdžia yra atitrūkusi nuo Kovo 11-ąją keltų aukščiausių tikslų ir užsidariusi savo siauruose interesuose. Žmonės, dar bandantys kalbėti Sąjūdžio retorika, nustumiami į politinio gyvenimo paraštes, tampa marginalais ir galiausiai būna ištrinami iš Lietuvos piliečių atminties. Puikus to pavyzdys - paskutinio stambaus mohikano Romualdo Ozolo išėjimas. Jei 1990-ųjų kovo 11-ąją man kas nors būtų pasakęs, kad taip bus žiūrima į tuos idealus, kuriuos mes kėlėme, dėl kurių kovėmės, tikrai nebūčiau tuo patikėjęs. Galiu tik konstatuoti globalizmo pergalę prieš nacionalinius interesus.


- Ar daug pažeidimų įžvelgėte renkant parašus dėl šio referendumo? - „Vakaro žinios“ pasiteiravo Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko Zenono VAIGAUSKO.

- Tyrimas dėl galimo parašų klastojimo buvo atliekamas įvairiuose šalies rajonuose. Dėl pastebėtų galimų pažeidimų kreipėmės į Generalinę prokuratūrą, o ji šį tyrimą išskaidė po teritorines prokuratūras. Kai kuriose prokuratūrose tyrimai baigti, atsakingi už padarytus pažeidimus žmonės buvo nubausti administracinėmis baudomis.

- Tačiau Šiauliuose iškelta baudžiamoji byla...

- Informacijos iš Šiaulių prokurorų neturiu. Mano žiniomis, kitų regionų prokurorai iki šiol piktavališkos veiklos nenustatė ir baudžiamųjų bylų nekėlė. Atsakymus turime dar ne iš visų prokuratūrų.

- Kokias matote referendumų perspektyvas Lietuvoje, jei jų iniciatoriai tąsomi po policiją?

- Jei prisidirba, policijai turi aiškintis ne tik referendumų organizatoriai. Parašų klastojimas bet kuriuo atveju yra netoleruojamas - ar vyktų prezidento, ar Seimo rinkimai. Dėl parašų klastojimo prokurorams teisinosi bei nubausti buvo ir pono Arūno Valinsko rėmėjai. Policijos darbą vertinčiau teigiamai. Gaila tik, kad atsiranda žmonių, kurie, prisidengdami visuomenei svarbiais tikslais, bando jų siekti nešvariomis priemonėmis.

- Ar beišgirs tautos nuomonę valdžia, jei žmonės bijos rinkti parašus ir inicijuoti referendumus?

- Nelabai suprantu, kokia čia baimė gali būti. Jei parašų rinkėjai savo darbą atlieka sąžiningai ir pasirašo tie žmonės, kurie nori pasirašyti, tokių žmonių persekiojimas Lietuvoje, mano supratimu, neįmanomas. O jei parašai renkami nesąžiningais būdais - tokiems ir taikomos priemonės, kurios padeda atgrasyti nuo panašių veiksmų.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“