1 nuotr.Seime atsirado siūlymų iš teisėjų atimti valstybines pensijas, nors Konstitucinis Teismas teisėjų pensijų ir kitų socialinių garantijų mažinimui jau yra užbėgęs už akių priimdamas savo ankstesnius nutarimus. Viena iš Konstitucijos kūrėjų, teisininkė Zita ŠLIČYTĖ sako, kad absurdiška manyti, jog teisėjo sąžinę galima nusipirkti didelėmis algomis ir pensijomis.
Nusipelnę valstybei asmenys, kuriems paskirta pirmojo laipsnio valstybinė pensija, kas mėnesį šalia senatvės pensijos gauna 800 litų. Antrojo laipsnio valstybinių pensijų (kurias gauna garbės donorai, daugiavaikės motinos, laisvės kovų dalyviai) dydis - 400 litų.
Karių ir pareigūnų valstybinės pensijos - irgi ašaros: jos siekia po 1 proc. darbo užmokesčio vidurkio už kiekvienus tarnybos metus.
O štai teisėjų valstybinės pensijos skaičiuojamos tūkstančiais, ir tie tūkstančiai sumuojami prie kitų tūkstančių, gaunamų iš senatvės pensijos. Pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo teisėjų algos, kaip praėjusią savaitę pranešė pats KT, gali svyruoti nuo 689,44 euro (2380,50 lito) iki 1723,59 euro (5951,21 lito).
Tokiu geru teisėjų gyvenimu pasipiktinę Seimo nariai jau parengė įstatymų pataisas, kuriomis siūlo apskritai panaikinti valstybines pensijas teisėjams. Politikai susiprato, kad neteisinga, kai „neįgalieji privalo rinktis tik vieną pensiją - arba senatvės, arba neįgalumo, o teisėjai gauna dvigubas pensijas ir dar papildomai gauna lėšų už savo pedagoginę veiklą“.
Tiesa, bet kokiam teisėjų skurdinimui už akių jau yra užbėgęs KT, sausio 14 dieną paskelbęs sprendimą, kad teisėjams negalima mažinti pensijų. Esą jų atsparumas korupcijai priklauso būtent nuo socialinių garantijų dydžio.
Viena iš Konstitucijos kūrėjų, teisininkė, advokatė Zita Šličytė laikosi nuomonės, kad buvo padaryta didžiulė klaid
a, kai įstatymų leidėjai teisėjus iškėlė į tokias aukštumas ir jų pensijas reglamentavo atskiru įstatymu. Anot jos, Temidės sargai nėra labiau nusipelnę už kitus valstybines pensijas - pavyzdžiui, pirmojo laipsnio - gaunančius asmenis.
„Mano nuomone, jei yra pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinės pensijos, kurias gauna labai nusipelnę asmenys, tokio dydžio pensijos turėtų būti ir teisėjams. Gautų 800 litų prie senatvės pensijos, ir gana. O dabar visuomenė yra pastatyta į tikrai neteisingą padėtį, mat teisėjų algos, senatvės pensijos, o dar ir valstybinės, palyginti su visų kitų, yra didžiulės. Tai yra tikra netvarka. Aš asmeniškai nesuprantu, kuo tokia išskirtinė teisėjų padėtis. Jei jau atvirai, kai kurie teisėjai yra gana žemos kvalifikacijos ir prastai nagrinėja bylas, o mes juos užkeliame į tokias aukštumas... O jei jie tokie jau nusipelnę, kitados tiesiog galėjome jų valstybines pensijas sulyginti su kitų nusipelniusių asmenų valstybinėmis pensijomis“, - svarstė Z.Šličytė.
Ji sakė, kad kvaila manyti, jog teisėjų nepriklausomumą garantuoja tik didžiulė alga ir socialinės garantijos: „Ar jums neatrodo, kad pas mus teisėjų nepriklausomumo principas atsistojo ant galvos? Teisėjas yra nepriklausomas nuo to, kas jam nemoka algos, bet kartu gaudamas tokią didelę algą ir tokią didelę pensiją jis tampa priklausomas nuo to, kas tiesiogiai jį skiria, kas priima į darbą, kas jo darbą prižiūri.“
„Didelės algos tik didina kyšius. Kyšių dar niekam nepavyko sustabdyti didelėmis algomis“, - pridūrė teisininkė.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
