Teisininkas apie pedofilijos skandalą rėžė: „paimta“ smulki žuvelė, kad rykliai išsiplaukiotų

„Žiūrint į šiai dienai paviešintų įvykių chronologiją matosi, kad prokuratūra padarė didžiulę klaidą arba taip pasielgė specialiai. Penktadienį vakare K.Bartoševičius VRK paprašė panaikinti jo, kaip Seimo nario, mandatą. Tuo metu jis buvo ne Lietuvoje, o Čilėje. O pirmadienį generalinė prokurorė versdamasi per galvą bėga pas Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, kad būtų sušaukta neeilinė Seimo sesija ir panaikinta K.Bartoševičiaus teisinė neliečiamybė.

Panašu, kad daugelis, kaip ir aš, manome, kad tai - ne sutapimas. Panašiai būna su teisėjais, kitais pareigūnais, kai jie išeina į pensiją: kai vyksta tyrimai ir jie supranta, kad gali būti nuteisti, ir kad pensijos negaus, skuba patys pasitraukti, taip pat dažniausiai "dėl asmeninių priežasčių".

Netikiu, kad Seimo narys penktadienį kreipėsi į VRK nežinodamas apie tyrimą. Žinojo. Manau, kad informacija išėjo iš prokuratūros. Gal per prokuratūros darbuotojus, susijusius su žurnalistais, gal per advokatus, susijusius su kitais bylos dalyviais. Galimai tyrimas vyksta ir ne tik K.Bartoševičiaus atžvilgiu. Nenorėčiau spėlioti, ar yra daugiau įtariamųjų, bet jų taip pat gali būti", - dėstė M.Misiūnas.

Pasak jo, ikiteisminio tyrimo slaptumas yra pagrindinė tiesos baudžiamajame procese nustatymo priemonė. Slaptumas reikalingas ne tam, kad kažkas būtų nuslėpta, o tam, kad būtų išsiaiškinta tiesa. Tam, anot teisininko, kartais gali būti paminamos visuomenės teisė žinoti ar kitos vertybės, nes visi sutiks, kad svarbiausia išsiaiškinti visapusišką tiesą byloje, o ne tiesos nuotrupas. Be to, ikiteisminiame tyrime privalo būti ir netikėtumo principas, kurio nelieka paviešinus informaciją.

„Tam daromos netikėtos kratos, dokumentų poėmiai ir visa kita. Ypač tokiose bylose tai labai svarbu, nes galima, pavyzdžiui, paimti tam tikras nuotraukas ir žmogus nebeturi kur dėtis bei prisipažįsta. Ir automatiškai per kratas sužinomi kiti asmenys - organizacijos nariai, bendrininkai, padėjėjai ir pan. Tačiau visa tai eliminavo pati prokuratūra.

Ikiteisminį tyrimą pradėjo prieš du mėnesius, tačiau, kiek girdėti iš viešos erdvės, visų šių priemonių nesiėmė. Ir taip galimai sušvelnino situaciją: reikiami įrodymai nepaimami, duota laiko įtariamiesiems pasiruošti gynybinę taktiką, suderinti parodymus, sunaikinti likusius įrodymus, įbauginti liudininkus - paprastai tokie dalykai vyksta vaikų namuose, kur vaikų net nelabai yra kam apginti. Akivaizdu: jei prokuratūra būtų norėjusi išsiaiškinti visus bylos dalyvius, būtų viską dariusi kitaip", - neabejoja advokatas.

Anot M.Misiūno, dabar byla bus kelerius metus tiriama, o mes apie ją nieko nežinosime - nei kas nukentėjo, nei koks nukentėjusiųjų skaičius, ir, jeigu yra, kas tie kiti įtariamieji, nei kokie kaltinimai pateikti. Nes Seimo narys tapo privačiu asmeniu.

Advokatas priminė pusantrų metų senumo istoriją, kai STT, nagrinėdama galimą Seimo nario Mato Maldeikio papirkinėjimo atvejį, atliko kratą Seimo nario Mindaugo Puidoko darbo vietoje. Tačiau kažkodėl K.Bartoševičiaus atžvilgiu panašių veiksmų nesiimta.

„Kalbant apie ikiteisminio tyrimo taktiką, K.Bartoševičiaus byloje norintiems dengtis Seimo nario neliečiamumo klausimu neišeina. Kaip parodė dar neseniai įvykęs Seimo nario Mindaugo Puidoko atvejis, kai labai norima, Seimo narį galima ir sulaikyti, ir paimti ryšio priemones netgi jam būnant Seime. Todėl argumentai, kad taikyti procesines prievartos priemones trukdė Seimo nario neliečiamybė, neturėtų būti argumentas. Nesinorėtų, kad kaip Tauta būtume priversti kartoti kruviną istorinę pamoką, vykusią daugiau nei prieš 10 metų.

Jei jau nesulaikė K.Bartoševičiaus vietoje, nepadarė kratų, manau, kad prarado didelę dalį įrodymų. Bus remiamasi tik vaikų, jų globėjų, vaiko teisių apsaugos specialistų, bet tik eis kalbos apie tai kas vyko - kad kažką galimai nederamai paglostė ir t.t. Bet nebeišliks nuotraukų, susirašinėjimų ir t.t., kas būtų daug svaresni įrodymai ir galbūt padėtų išsiaiškinti kitus asmenis. Ar nebus taip, kad atiduota žuvelė paleidžiant ryklius?", - samprotavo M.Misiūnas, tačiau paklaustas, kokio dydžio turėtų būti rykliai, jei net žuvelė yra stambi - Seimo narys ir dar iš įtakingos konservatorių frakcijos - teisininkas nesiėmė spėlioti.

„Atliekant neatidėliotinas kratas, paimant kompiuterinę įrangą, telefonus tokio pobūdžio bylose būtent taip išaiškinama ypatingai svarbios bylos aplinkybės. Visgi šiai dienai ši galimybė tapo beprasmė ir jei ir buvo kokie nors įrodymai, jų jau nebeliko. Kita vertus, pareigūnai gerai žino, kad neatidėliotinai darant kratą asmuo neretai ir prisipažįsta, ypač jei kratos metu randami neginčijami įrodymai.

Visgi ir ši perspektyva prokuratūrai pasirodė kažkodėl nereikšminga. Šioje stadijoje, nekeliant asmens kaltės klausimo (nes nėra pateikti net įtarimai), žymiai svarbiau atskleisti, kas buvo (jei buvo) suinteresuotas, kad ypatingos reikšmės byla būtų pilnai neišaiškinta kuo skubiau. Dabar gi belieka stebėti, kaip visuomenė bandys pati ieškoti skeletų spintose, ir tai nėra visuomenės problema, kaip bandoma pateikti kai kurių respondentų.

Nekaltumo prezumpcijos apsauga, jos ištakos visų pirma slypi prokuratūros kabinetuose. Nes plačiajai visuomenei, linkusiai nuteisti asmenį, vien bylos iškėlimas jau suprantamas kaip nuosprendis, žmonės negeba suprasti procesinių statusų įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo reikšmės.

Taigi, prokuratūra, kuri ir pradeda bei kontroliuoja ikiteisminius tyrimus, turi pareigą užtikrinti informacijos apie ikiteisminius tyrimą slaptumą, kad bet kokia informacija, susijusi su konkrečiu ikiteisminiu tyrimu, nepatektų ankščiau laiko asmenims, prieš kuriuos vykdomas ikiteisminis tyrimas. Ar žiniasklaidos priemonėms, ar tiesiog tretiems asmenims, nes tokia informacija pati savaime yra ginklas išvengti atsakomybės. Arba priešingai - sužlugdyti žmogų, jo ateitį" - reziumavo M.Misiūnas.