1 nuotr.Teismas turės iš naujo spręsti, ar priimti Lietuvos meno kūrėjų asociacijos ir poetės Salomėjos Nėries anūkės Salomėjos Bučaitės skundą, kuriuo prašoma panaikinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro (LGGRTC) sprendimą pašalinti poetės įamžinimui sukurtą paminklą Vilniuje.
Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – Centro) 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta pašalinti S. Nėries paminklą Vilniuje.
Pareiškėjai teigė, jog šis sprendimas pažeidžia pareiškėjų teises ir teisės aktų reikalavimus, juo užkertamas kelias viešai propaguoti poetę ir jos vardo žinomumą naudojant menines priemones, poetės skulptūras, portretus, taip pažeidžiant teisėtą lūkestį, kad Lietuvoje nebus taikoma cenzūra.
Pernai spalį Regionų administracinis teismas nusprendė, kad pareiškėjai nepagrindė, kaip ginčijamu sprendimu pažeidžiamos jų teisės ar teisėti interesai, o skundo argumentai yra susiję su viešojo intereso gynimu, kurį šiuo atveju gali ginti tik prokuroras ir nusprendė, kad skundas nepaduotas.
LVAT trečiadienį pažymėjo, jog Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo 4 straipsnio 10 dalis numato, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus sprendimas dėl viešojo objekto pašalinimo arba pakeitimo gali būti asmenų, manančių, kad šiuo sprendimu pažeidžiamos jų teisės ir (ar) teisėti interesai, taip pat viešąjį interesą ginančio prokuroro skundžiamas administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Šis teismas konstatavo, jog pareiškėjai turi teisę ginčyti teisme Centro sprendimą, o tai, ar materialiuoju teisiniu aspektu šis ginčijamas sprendimas pažeidžia jų teises bei įstatymo saugomus interesus, turi būti nustatinėjama nagrinėjant bylą iš esmės.
„Priėmimo stadijoje teismas negali vertinti, ar asmens kreipimasis į teismą yra pagrįstas, šis klausimas turi būti sprendžiamas tik teismui nagrinėjant bylą iš esmės bei priimant teismo sprendimą“, – rašoma LVAT pranešime.
Nusprendęs, kad pareiškėjų skundo forma ir turinys iš esmės atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus, LVAT panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir perdavė pareiškėjų skundo priėmimo klausimą šiam teismui nagrinėti iš naujo.
ELTA primena, kad ginčas kilo dėl 1974 m. Vilniuje, senamiestyje, prie dabartinės Vyčio gimnazijos pastatyto paminklo-biusto poetei, gimnazijai tuo laikotarpiu buvo suteiktas S. Nėries vardas.
Skunde asociacija kreipėsi ir į Vilniaus miesto savivaldybę, prašant neskubėti priimti sprendimų dėl S. Nėriai skirto paminklo.
Pernai rugpjūčio pradžioje sostinėje esantį poetės S. Nėries paminklą į muziejų perkelti pasiūliusi Desovietizacijos komisija neatmeta, kad prie šio klausimo gali tekti grįžti. Komisijai pirmininkaujančio V. Karčiausko teigimu, tarp siūlymų galėtų atsirasti variantas paminklą palikti, tačiau pervadinti „Išdavystės“ vardu.
„Po diskusijų (...) su Dariumi Kuoliu, kuris paminkle matė kančią, man kilo mintis, kad paminklas galėtų simbolizuoti ne S. Nėrį, o išdavikės kančią arba pačią išdavystę. Tai būtų paminklas išdavystei“, – Eltai teigė V. Karčiauskas.
Anksčiau Desovietizacijos komisija priėmė išvadą sostinėje esantį S. Nėries paminklą perkelti į muziejų. Pasak komisijos pirmininko, šis paminklas priskirtas ideologiniams tikslams.
Tokią išvadą sukritikavo visuomenininkai ir literatūrologai. Pasak jų, komisijos teiginiai, jog paminklas yra ideologinis, o pati poetė neturėjo sąsajų su Vilniumi, yra per menki.
Poetė S. Nėris visuomenėje vertinama nevienareikšmiškai dėl komunizmo totalitarinės santvarkos propagavimo. Okupacijos metais poetė su delegacija vyko į Maskvą prašyti, jog Lietuva po būtų priimta į Sovietų Sąjungą.
