Dėl išaiškinimo į Konstitucinį Teismą kreipėsi parlamentarų grupė ir du teismai. Užkliuvo kelios nuostatos, tačiau, pasirodo, nė viena jų neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui. Nei tai, kad SGD terminalo projekto vykdytoju be konkurso parinkta „Klaipėdos nafta“, nei tai, kad įmonės yra įpareigotos dalį dujų pirkti iš terminalo, nei tai, kad „Achema“ privalo mokėti už terminalo dujas, nors jų ir nenaudoja. O tai reiškia, kad pastaroji kartu su delspinigiais privalės sumokėti daugiau kaip 22 mln. eurų.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas V.Stasiūnas tokiu Konstitucinio Teismo sprendimu visai nesistebėjo. Pasak jo, šis organas visada teisės aktus išaiškina taip, kaip naudinga politikams. Akivaizdu, kad išaiškinus, jog įmonių įpareigojimas dalį dujų pirkti iš SGD terminalo yra antikonstitucinis, politikams būtų tekę sukti galvas, iš kur tada sukrapštyti apie 2 mlrd. litų, reikalingų SGD terminalo laivo nuomai 10-iai metų. Beje, nuostatos, kad įmonės privalo imti 25 proc. savo suvartojamų dujų iš terminalo, Konstitucinis Teismas net nesivargino aiškinti, nes esą ši nuostata jau pakeista.
„Dabar, pavyzdžiui, „Vilniaus energija“ privalo iš terminalo pirkti nebe 25 proc. savo suvartojamų dujų, o jau net 65 proc. Man tai atrodo labai keista. Pavyzdžiui, sugalvotų valstybė pastatyti valstybinę parduotuvę ir įpareigotų visus 65 proc. savo algos išleisti būtent joje, nors prekės čia brangesnės. Lygiai taip pat ir su terminalu. 65 proc. dujų mes perkame brangesnėje „parduotuvėje“, - palygino V.Stasiūnas.
„Toks Konstitucinio Teismo sprendimas mums nebuvo staigmena, tačiau turėjome vilčių, kad bus atsižvelgta ir į mūsų argumentus, kurie yra pagrįsti ekonomine logika. Bendrovė svarstys veiklos būdus ir tikrai toliau liksime sąžiningi mokesčių mokėtojai bei toliau dirbsime vadovaudamiesi Lietuvos įstatymais. Mes ir toliau siūlysime tęsti diskusijas, kurios atvestų prie kompromiso dėl mūsų šaliai itin svarbaus energetinio projekto išlaikymo. Šioje situacijoje reikėtų suprasti, kad energetikos sistema turi dirbti ūkio subjektų naudai, o ne atvirkščiai“, - sakė „Achemos“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas.
Artūras SKARDŽIUS, Seimo laikinosios komisijos, tyrusios padėtį energetikoje, vadovas:
„Achema“ svarsto, ar bankrutuoti, ar vežtis skystą azotą ir iš jo gaminti trąšas, o procesą perkelti už Lietuvos ribų. Tokiu būdu ji nebebūtų dujų vartotoja ir nebeprivalėtų mokėti terminalui. O tai reikštų, kad, iškritus „Achemai“, kuri sunaudoja dujų daugiau nei visi kiti vartotojai kartu sudėjus, jos našta persikelia likusiems vartotojams. O dar planuojama, kad 2016 m. 60 proc. šilumos bus pagaminta iš biokuro. Bus dujų perteklius. Jau ir šiemet dėl šiltos žiemos terminalo dujų paklausa buvo sumažėjusi, tačiau įmonės vis tiek turėjo už jas mokėti. O konservatoriai įsipareigojo, kad terminalas net 5 metus pirks po 540 mln. kubinių metrų iš „Statoil“.
Dėl terminalo dujų skirstymas ir perdavimas pabrango beveik dvigubai ir kainuoja 401 litą už tūkstantį kubinių metrų, nes po 200 mln. litų kasmet reikia mokėti už laivo nuomą, įgulos nuomą ir t.t. O kainuodavo 231 litą. Dar noriu atkreipti dėmesį, kad „Vilniaus energija“, kaltinta, jog tyčia neperka pigių dujų, vasarį pasirašė sutartį su „Lietuvos dujų tiekimu“ ir iš jo pirks dujas po 754 litus už tūkstantį kubinių metrų. O terminalo dujos kainuoja 1170 litų - 35 proc. brangiau. O „Vilniaus energija“ du trečdalius dujų privalo pirkti iš terminalo. Tokio neūkiškumo, tokio savos pramonės žlugdymo, ką padarė konservatoriai, išpūsdami terminalo sąnaudas, dar neteko regėti. Išpūtė sąnaudas, o paskui visam ūkiui tas sąnaudas išdalijo. Tai - nusikaltimas. Energetinį saugumą buvo galima pasiekti daug pigiau.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
1 nuotr.
