Tikite, kad pavyks atpiginti vaistus?

- Esate sakęs, kad siekiant pigesnių vaistų išnaudotos dar toli gražu ne visos galimybės. Turite planą, ką daryti, kad vaistai būtų pigesni? - „Vakaro žinios“ teiravosi naujojo sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus VERYGOS.

- Susipažinau su Konkurencijos tarybos išvadomis ir siūlymais, įvairiais tyrimais. Manau, kad nemaža dalis jų siūlymų yra logiški. Reikia sėsti, svarstyti ir imtis veiksmų.

Kai žmonės kalba apie vaistus, jie viską „sumeta“ į viena. Tačiau yra skirtingos vaistų grupės, tad ir taktika siekiant sumažinti vaistų kainas turės būti skirtinga.

Generinius vaistus tikrai yra galimybė turėti pigesnius - čia turime didžiausią potencialą. Rezultatų galėtume tikėtis, gerindami konkurencijos sąlygas, didindami valstybės vaidmenį. Būtina peržiūrėti vaistų kainų nustatymo metodiką, konkurencinę aplinką reikia sutvarkyti taip, kad neapsimokėtų tiems brangiems generikams būti rinkoje. Dabar mes patys farmacijos kompanijoms sudarome sąlygas vaistus Lietuvoje parduoti brangiau negu kitose šalyse. Buitiškai pasakysiu: jeigu mes sutinkame už tuos vaistus mokėti daug, kokia kompanija atsisakys parduoti brangiai? Tad jos tą ir daro, ką valstybė leidžia arba kam ji sudaro sąlygas.

Generinių vaistų kainos - mūsų vidaus politikos reikalas, vidinio reguliavimo klausimas. Būtina sudaryti palankesnes sąlygas ir aplinkybes pigesniems vaistams.

Generinių vaistų gamintojų yra daug, tarp jų yra konkurencija, todėl mes turime galimybę ieškoti pigiausio varianto. Aišku, gamintojas, jeigu jau nusprendžia tiekti mūsų rinkai vaistus pigiau, nori tam tikro užtikrintumo dėl ateities - apie tai galima su juo kalbėtis. Bet galimybių kainai mažėti tikrai yra.

Reikės peržiūrėti ir referentinių šalių, į kurias mes žiūrime lygindami vaistų kainas, klausimą. Kiek jau dabar turiu informacijos, gal ir ne į tas šalis žiūrime. Lyginame panašaus ekonominio išsivystymo šalis, bet paradoksas ir yra tas, kad kartais labiau išsivysčiusios šalys gauna žemesnę kainą, ir nebūtinai tai susiję su rinkos dydžiu - tai labiau susiję su tuo, ką valstybė nusprendžia kompensuoti.

Jeigu mes sutariame, kad ta pati cheminė formulė yra tas pats vaistas, tai galime nuspręsti, kad pigiausią vaistą kompensuojame 100 proc., o jeigu žmogus galvoja, kad jam reikia raudonų, o ne žalių tablečių, jis gali sau tą leisti, bet ne už valstybės pinigus. Vadinasi, dar ir patys žmonės, o kartu ir kai kurie medikai, turi suvokti, jog svarbiausia - ne vaisto pakuotė, o jo cheminė formulė, veiklioji medžiaga. Atsakingiau renkantis vaistus tikrai galima nemažai sutaupyti.

- Tačiau inovatyviems vaistams tie patys metodai netiks?

- Kalbant apie inovatyvius vaistus galioja šiek tiek kiti principai. Lietuvos situacija šių vaistų kainų kontekste nėra bloga, tačiau problema ta, kad daug lėšų išleidžiant generikams inovatyviems vaistams jų ne tiek ir daug lieka. Tad jeigu mes sugebėsime sutaupyti generikų grupėje, natūralu, kad galėsime daugiau lėšų skirti inovatyviems vaistams.

Inovatyvių vaistų kainos - derybų klausimas. Valstybė derasi su gamintojais, kokią kainą galėtų gauti, ir Lietuvos situacija, kaip jau minėjau, nėra pati blogiausia. Tačiau ir čia yra įvairių galimybių. Neatsisakome idėjos mėginti tartis ir jungtis su kitomis šalimis - kalbėsime su latviais, estais, lenkais. Lenkija yra labai didelė rinka, tad turėtume paieškoti galimybių su jais bendradarbiauti.

Lenkiją reikėtų prisiminti ir kalbant apie trečiąją vaistų grupę - nekompensuojamus vaistus. Žmonės jau dabar įvairių tepalų, vaistų nuo uždegimo važiuoja pirkti ten, nes ten pigiau. Čia jau veikia ta „masto ekonomika“ - kuo šalis didesnė, kuo daugiau ji perka, tuo mažesnę ir kainą gauna. Reikėtų svarstyti galimybę su jais kooperuotis - tiek nekompensuojamųjų vaistų, tiek vakcinų srityje.

- Tačiau ne jūs asmeniškai peržiūrinėsite tvarkas, kainas, ne jūs pats derėsitės - tai darys ministerijoje dirbantys tos srities specialistai. Tačiau tie specialistai jau ne vienus metus aiškina vieną ir tą patį: Lietuva yra per maža rinka, kad galėtume gauti mažesnes vaistų kainas. Manote, pavyks tuos žmones įtikinti, kad yra galimybių kainas sumažinti?

- Aš nebūčiau apskritai ėjęs į politiką, jeigu netikėčiau, kad galima daug ką pakeisti, susitvarkyti. Faktas tas, kad politiką formuoja ministerijos vadovybė, ji nustato gaires. Drįsčiau sakyti, kad mes iki šiol apskritai neturėjome farmacijos politikos kaip tokios, nebuvome nusprendę, ko mes norime: ar norime kompensuoti pigiausius generikus ir daugiau pinigų skirti inovatyviems vaistams, ar kaip kitaip elgtis. Bent jau aš nežinau, kad būtų buvusi kažkokia aiški nuostata.

Kitas dalykas - kai kas farmacijos sferoje visiškai nepriklauso nuo šalies rinkos dydžio. Tos pačios derybos dėl inovatyvių vaistų grįstos ne rinkos dydžiu, o derybinėmis pozicijomis. T.y. valstybės galimybėmis mokėti, galimybėmis derėtis, kokio lygio yra tos derybos. Man teko girdėti, kad tam tikrais atvejais pas mus buvo net ir nevargstama derėtis, neieškoma net tokių galimybių - susitaikoma su tuo, kas yra pasiūlyta, ir tiek.


Tradicijos

Kaip naujam ministrui gali pavykti sumažinti vaistų kainas, kai ministerijos senbuviai viršininkai ir viršininkėliai įpratę visuomenei aiškinti atvirkščiai - kad NEĮMANOMA?

„Lietuvai gana sudėtinga reikalauti iš vaistų gamintojų mažinti kainas, ypač inovatyvių, nes mūsų šalies rinka yra maža“, - ilgametė SAM Farmacijos departamento direktorė Gita Krukienė pernai vasarį vykstant socialinei akcijai „Būk protingas, nepermokėk už vaistus“ taip aiškino, kodėl vaistai pas mus kone aukso vertės.

„Vakaro žinių“ paklausta, ar ir dabar tebemano, kad tų vaistų kainų neįmanoma sumažinti, G.Krukienė pasiūlė į klausimus atsakyti raštu, kai atsakymą suderins su... viceministre.

Parengta pagal  dienraštį „Vakaro žinios“