3 nuotr.„Respublikos“ savaitės žmonės - naujieji žiniasklaidos cenzoriai Zenonas Streikus, Dovilė Šakalienė ir Robertas Šarknickas. Užregistravę Visuomenės informavimo įstatymo pataisą, kuri įgaliotų žiniasklaidą savo puslapiuose, laidose skelbti mažiausiai 50 proc. gerų naujienų. Ir jas publikuoti pirmuose puslapiuose, TV, radijo laidų priekiuose.
Visi trys parlamentarai - psichologai. Tvirtina, kad piliečiai, prisiskaitę, prisižiūrėję negatyvių naujienų, suserga depresijomis ar net puola žudytis. O negatyvios žinios itin veikia vaikus ir paauglius. Tiesos gal ir esama. Šiek tiek. Nes nežinau statistikos. Kiek savižudžių policija aptinka su dienraščiais rankose, kišenėse ir su TV pulteliais. Ar su rašteliu „pasitraukiu iš gyvenimo, nes nepatiko rinkimų rezultatai Nyderlanduose“. Tačiau neįtikėtina, kad socialinių tinklų laikais statistinis vaikas pradeda savo dieną nuo dienraščių skaitymo. Ir užbaigia dieną per TV analizuodamas politines šalies aktualijas. Sprendžiant iš kasmet didėjančio neraštingumo, vaikų medija - į socialinius tinklus keliamos asmenukės. Ir gresia paaugliška depresija, jei jas per mažai „palaikina“. Tad labiau tikėtina, kad cenzūra parūpo ne dėl vaikų. Dėl politikų asmeninės savisaugos. Bet jei įvestų cenzūrą, patys pradėtų skaityti spaudą ne nuo pirmo puslapio. Nušlamėtų būtent ten, kur aprašinėjami blogiukai. Ir ypač kikentų, jei būtų aprašinėjamas kolega. Nes taip sukurtas pasaulis. Katastrofos domina labiau nei maldaknygės. O žmonės raginami gėriui ne rojaus, bet pragaro vaizdais.
„Jūsų Nikita Sergejevičius“
Keista, kad parlamentarai cenzoriai dar jauni. Nes dvelktelėjo sovietmečiu. „Laikraštis yra ne tik kolektyvinis propagandininkas ir kolektyvinis agitatorius, bet ir kolektyvinis organizatorius“ (Leninas). „Laikraštis - galingiausias mūsų partijos ginklas“ (Stalinas). „Laikraštis - pagrindinis ideologinis mūsų ginklas“ (Chruščiovas). Taip diktatoriai kalbėjo tada, kai dar nebuvo televizijos ir interneto. Beje, Šiaurės Korėjoje ir dar kai kuriose diktatorių valdomose valstybėse arba interneto prieigų nėra, arba jos cenzūruojamos. O apie diktatorius rodoma, rašoma, kalbama tik gerai, pakiliai. Todėl Leninas per balandžio talką nešė rąstą kaip kultūristas. Taip demonstruodamas itin gerą sveikatą. Tiesa, labai greitai numirė. Stalinas niekada nesuklydo. O Chruščiovas tol neklydo, kol jį tyliai nuėmė. O kartu iš kino teatrų tyliai išnyko dokumentinis filmas „Mūsų Nikita Sergejevičius“. O dabar, matyt, tikimasi dokumentinio filmo „Mūsų Dovilė“? Nes polinkis į diktatūrą jau apčiuopiamas. Prieš Seime svarstant vadinamąjį Vaikų nemušimo įstatymo projektą, būtent D.Šakalienė raštu nurodinėjo žiniasklaidai, ką kviesti į savo laidas. Aišku, ir pačią parlamentarę. Dėl tokio akibrokšto kai kurios visuomeninės organizacijos kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją ir Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją. Ar Seimo narės elgesys buvo apsvarstytas? Tyla! Vadinasi, cenzūra ir kitiems politikams patiktų? Nemalonioms tiesoms neatsparūs? Jei kas, žudysis?! Net pagalvoti baisu.
Jūsų „Cukriukas“
Politikų pageidavimu galima išleisti „Cukriuką“. Su tik geromis žiniomis. Šit Siera Leonės pastorius rado 706 karatų deimantą. Pasidžiaukime už laimingą žmogų. Na, ir kaip ši geroji naujiena suveiks? Dalis nuliūs, kad gyvena ne Siera Leonėje, o Lietuvoje, kur nerandama deimantų. Vienas procentas taip nusimins, kad apims depresija. Nes depresija yra liga, kurią suaktyvinti gali ir saulė, ir lietus ir kieme čirškiantis žvirbliukas, ir karatas, ir prisvilusi košė. Objektai, netapatūs žiniasklaidai. O jei pastorius būtų turistas iš Lietuvos, žiniasklaida būtų netgi puolama, kad žinią paviešino. Pilietis dabar bus nesaugus. Vagys gali ištampyti deimantą po vieną karatą. Geroji naujiena žaibiškai virstų blogąja naujiena. O „Cukriukas“ - „Ricina“. O dabar paskelbkime „Cukriuke“ gražų straipsnelį. „Kelininkai ir policijos pareigūnai džiaugiasi, kad automagistralė Vilnius-Klaipėda 100 proc. saugi. Visi vairuotojai mandagūs, paslaugūs ir blaivūs. Visi automobiliai techniškai tvarkingi. Nė vienoje bagažinėje nerasta įtartinų krovinių.“ Pakartojus tą straipsnelį visą mėnesį, tik kaitaliojant sakinių struktūrą, pavyktų visus piliečius įtikinti, kad saugotis nebūtina. Įtarinėti nebūtina. Pakelėje „balsuojančius“ sodink į savo mašiną drąsiai. Jei kita mašina trinktelėjo į tavo automobilį, o važiavai vienas, nesėdėk užsirakinęs salone, nekviesk policijos, nelauk, kol privažiuos. Nieko blogo neatsitiks, jei iš mašinos išlipsi. Juk, kaip skelbia „Cukriuko“ straipsnelis, magistrale rieda tik labai geranoriški piliečiai. Jokio negatyvo nėra!
Naivuolius lengviau apgauti
Paviešintas negatyvas įspėja piliečius saugotis. Po tragedijos kitos vairuotojos bus atsargesnės. Bent tam tikrą laiką. O „Cukriukas“ su tik geromis naujienomis kurtų piliečius naivuolius. Ir padrąsintų kelių maniakus, valstybės turto švaistytojus ir t.t. Juk kuo daugiau naivių gazelių, tuo daugiau privista šakalų. Net pirmosios „prichvatizacijos“, žmonių indėlių nusavinimai pavyko todėl, kad piliečiai, apimti Atgimimo euforijos, buvo dar naivūs. Pasitikėjo kitų žmonių padorumu. Tiek laiko sklaidžius, skaičius sovietinius „Cukriukus“, savisaugos instinktas paprasčiausiai atšipo.
Tačiau pasijuokime. Įsivaizduokime, kad cenzūra įvesta. Seimo paskirti gerai apmokami cenzoriai, suformuoti iš dar Seime neįdarbintų tetų, dėdžių, draugių, kasdien matuoja spaudą liniuotėmis. O TV, radijo laidas - sekundmačiais. Cenzoriai dar pasisamdo psichologą, kalbininką. Kad nustatinėtų džiugias ir neigiamas intonacijas. Pažymėtų santrumpomis „džiug.“ ir „neig.“. Vakare suskaičiuoja. Seimo pirmininkas - „džiug.“ 6 k., „neig.“ 6 k. Turkijos prezidentas - „džiug.“ 2 k., „neig.“ 3 k. Norma viršyta. Morkų sėja - „džiug.“ 10 k., „neig.“ - 0. Norma viršyta. Redakcijai - piniginė bauda.
O tuo metu užsienio naujienų redaktoriai rauda, kad negali susprausti pagrindinių užsienio naujienų. Jei įtelpa „Islamo valstybė“, tai nelieka vietos Sirijai. Nes reikia palikti vietos gerosioms naujienoms. Šit parskrido gandrai, kalena geniukai. Seimui labai išmintingai ir laiku nusprendus, panaikinta STT ir iš Lietuvos teritorijos evakuotas „Transparency International“ skyrius. Nes Lietuvoje, kaip džiugiai ir teisingai praneša Seimo atstovai, neliko korupcijos. Gana juodinti! Per STT vaikai depresuoja. Liaudis sako ryžtingą „ne!“ Išmintingas Seimas reagavo nedelsiant. Nes parlamentarus užpylė pasipiktinusios liaudies ir vieno miesto tekstilininkių laiškai. Iš sovietinio Ivanovo? Taip, iš ten pat. Ten ypatingas požiūris į cukrų. Kadaise protestavo prieš Andrejų Sacharovą, o dabar nori cukrinės Lietuvos. Ne iš Ivanovo? Tada iš D.Šakalienės. Nėra tokio miesto? Jei reikės, bus. Jei didybės manija ūgtelės.
Parengta pagal savaitraštį „Respublika"
