Ukrainos fronto linija brėžiama ir Lietuvoje

Ukrainoje - karinė padėtis. Pasaulis laukė šiandienos, antradienio ryto penktos valandos. Tiek laiko Rusija davė Ukrainai sudėti ginklus. O kas toliau? Su Ukraina? Su kitais Rusijos kaimynais? Lietuvos pašonėje - Kaliningrado srityje - Rusija skubiai surengė didžiulius karinius mokymus.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Užsienio reikalų komitetai vakar priėmė bendrą pareiškimą dėl priemonių Rusijos agresijai prieš Ukrainą sustabdyti. Kreipiamasi į Rusijos tarybą ir raginama atšaukti sprendimą dėl leidimo panaudoti Rusijos ginkluotąsias pajėgas Ukrainoje, taip pat raginama nutraukti melagingos informacijos skleidimą apie tariamą Lietuvos vaidmenį įvykiuose Ukrainoje. Taip pat komitetai ragina Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą imtis priemonių atkurti tarptautinę taiką ir saugumą.

Dokumente tvirtinama, kad politinis ir ekonominis atsakas į Rusijos agresiją turėtų būti paremtas ir adekvataus NATO galimo karinio atsako į krizę Ukrainoje planavimu. Šiaurės Atlanto Taryba kviečiama priimti sprendimą dėl karinių pajėgų Europoje laikino perdislokavimo sustiprinant NATO rytinės dalies, taip pat ir Baltijos valstybių, saugumą.

Taip pat kreipiamasi į ES institucijas ir raginama parengti ekonominių bei politinių sankcijų Rusijai paketą bei svarstyti jų taikymo galimybę.

Komitetai siūlo Lietuvos Vyriausybei siekti nuolatinio NATO karinio buvimo Lietuvoje sustiprinimo, kartu 2015 metų valstybės biudžeto projekte krašto apsaugai numatant ne mažiau kaip 0,9 proc. bendrojo vidaus produkto ir ieškoti galimybių jau šiais metais krašto apsaugai papildomai skirti bent 100 mln. litų, kurie būtų panaudoti prieštankinės ir priešlėktuvinės gynybos priemonėms įsigyti.

- Pagal 1994 metais pasirašytą Budapešto memorandumą Rusija, JAV bei Didžioji Britanija įsipareigojo saugoti Ukrainos žemių vientisumą, jei ši šalis atsisakys branduolinio ginklo. Rusija, įžengusi į Krymą, sulaužė tarptautinę sutartį. Kas turėtų prižiūrėti, kad memorandumo būtų laikomasi? - „Respublika“ klausė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Artūro PAULAUSKO.

- Visų pirma šalys, tą memorandumą pasirašiusios. Tarp jų ir Rusija.

Mes dviejų komitetų pareiškime konstatavome, kad būtina laikytis 1994 metais Budapešto memorandume įtvirtinto įsipareigojimo dėl Ukrainos teritorinio vientisumo, politinės neliečiamybės ir sienų neliečiamumo. Taip pat konstatavome, kad šio memorandumo šalys turėtų užtikrinti įsipareigojimų įgyvendinimą: kad jų neįgyvendinimas netaptų papildomu argumentu branduoliniam ginklavimuisi.

- Kokie bus tolesni Lietuvos veiksmai Rusijos atžvilgiu?

- Pirmiausia mes tą pareiškimą išsiųsime, nes kreipėmės ir į NATO vadovus, ir į Rusijos tarybą, kuri leido Kryme panaudoti ginkluotąsias pajėgas. Visų pirma žiūrėsime, kokia bus reakcija, kokius atsakymus gausime. Bet šalia tų diplomatinių ir politinių priemonių sakome, kad NATO neturi tik stebėti. NATO turi rengti planus, kaip įveikti tą agresiją. Ir kviečiame perdislokuoti NATO karines pajėgas Europoje, sustiprinant rytinę dalį, rytinių sienų saugumą.

- Kitaip tariant, įžvelgiate ir tiesiogines grėsmes Lietuvai?

- Iš tikrųjų būkime atviri: Rusija visai čia pat. Dar visai neseniai iš Rusijos tarybos sulaukėme kaltinimų, kad mes esą ruošėme, kaip jie sako, „bojevikus“ Ukrainai, konkrečiau - Maidanui. O tai yra visiškas melas ir jokie įrodymai nepateikiami. Kai tiek melo, tai galime visko sulaukti. Gali bandyti kažkokiu būdu mums pakenkti.

- Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir apskritai Lietuva informaciją, kas dedasi Ukrainoje ir Rusijoje, gauna iš patikimų šaltinių?

- Mes išklausėme žvalgybininkus, išklausėme užsienio reikalų viceministrą, krašto apsaugos ministrą. Mes išklausėme ambasadorių, kuris grįžo iš Maskvos, VSD vadovą. Mes gana plačiai informaciją susirinkome. Disponuojame informacija, kurią galime patvirtinti. O tai, kas buvo nuogirdos, mes įsitikinome, kad tai ir yra nuogirdos.

- Tai kas iš tikrųjų dabar vyksta Ukrainoje?

- Jei labai trumpai, tai esmė tokia: Rusijos pajėgos laiko savo rankose Krymą. Smurto dar gal ir nenaudoja, nors matėme pranešimų, kad jau yra ir smurtinių veiksmų. Rusijos tikslas - pakeisti valdžią. Ne tik Kryme, bet ir visoje Ukrainoje. Rusija Ukrainos atžvilgiu vykdo karinę agresiją.

- Premjeras Algirdas Butkevičius vakar ryte sakė gavęs informacijos, kad Rusija didelę dalį pajėgų iš Krymo jau išvedė. Kiek tokia informacija patikima?

- Matote, Kryme stovi Rusijos Juodosios jūros laivynas, kuriame - daugiau kaip 26 tūkst. žmonių. Tai niekas nieko iš ten neišvedė. Tačiau buvo įvesta apie 15 tūkst. žmonių iš specialiųjų pajėgų. Bet mes jokių žinių ir apie tai, kad dalis jų yra išvesta, neturime. Galbūt premjeras nelabai patikimu šaltiniu, nelabai patikimais jo duomenimis operuoja.

- Gal Seimas dėl veiksmų Ukrainoje ketina rinktis į neeilinę sesiją? Juo labiau kad Rusija ginklais žvangina jau ir mūsų pašonėje: milžiniškos karinės pratybos pradėtos Kaliningrado srityje. Skelbiama, kad jose dalyvauja daugiau kaip 3,5 tūkst. karių, 450 vienetų įvairios karo technikos ir t.t.

- Karinės pratybos vykdomos ne tik Kaliningrade. Visos karinės pajėgos pakeltos, nes esą vyksta „patikrinimas“, kuris šiandien (pokalbis įvyko vakar, - red. past.) turi baigtis. Rytoj pamatysime, ar iš tikrųjų baigėsi. O dėl neeilinės sesijos - nemanau, kad ji bus, nes kitą savaitę Seimas rinksis į eilinę sesiją. Dabar komitetas padarė pareiškimą ir išnagrinėjo tą klausimą. Manau, kad tai daugiau ne Seimo, o Valstybės gynimo tarybos klausimas. O ji nekviečiama.

- Kiek realu, kad NATO ne tik žodiškai Rusiją bandys įtikinti, bet ir panaudos savo karines pajėgas, pavyzdžiui, jas įvesdama į Krymą?

- Nesu informuotas, ką NATO planuoja daryti. Mums svarbiausia, kad NATO pajėgos būtų pritrauktos arčiau rytinės sienos. Nemanau, kad dabar yra laikas, kai laikas pajėgas įvesti į Krymą.

- Pritraukti NATO pajėgas prie rytinių aljanso sienų raginate dėl Lietuvos saugumo?

- Pirmiausia būtent dėl mūsų saugumo. Antras dalykas - matomumas turi būti. Reikia parodyti, kad NATO yra arčiau.

- Jei Rusija Ukrainoje pradės realius karinius veiksmus, neapsiribodama tik pajėgų įvedimu, kokia, jūsų nuomone, turėtų būti NATO reakcija? Atsakyti į ginklą ginklu?

- Mes turime Ukrainos prašymą padėti. Visos NATO valstybės spręs, kaip elgtis. Jei jau bus nutarta padėti Ukrainai karinėmis pajėgomis, šį sprendimą turės palaikyti bei vykdyti visos NATO narės. Tarp jų - ir Lietuva turėtų siųsti savo pajėgas.

- Ar tada kiltų dar didesnis karinių veiksmų pavojus mūsų šalyje kaip atsakas iš Rusijos?

- Aišku, kiltų papildomos grėsmės. Rusija galėtų atsakyti į NATO veiksmus. Neaišku, ar atsakas būtų nukreiptas į artimesnes jai valstybes, ar į tolimesnes. Esant dabartinėms galimybėms, smūgiui atstumas nelabai turi įtakos. Jei jau įstoji į karinį konfliktą, visko gali tikėtis. Apie tai net klausimų neturėtų kilti.