URK pirmininkas: dėl Grenlandijos Lietuva turėtų laikytis bendros ES pozicijos

„Žinoma, kad situacija yra gana jautri ir sudėtinga, nes tiek Jungtinės Amerikos Valstijos, tiek Danija yra labai svarbūs Lietuvai partneriai. (...) Tačiau, žinoma, kad Lietuva dalyvaus, tarpininkaus ir laikysis bendros pozicijos, kokia bus Europos Sąjungos pozicija“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė R. Motuzas. 

Taip pat, anot socialdemokrato, tarptautinei bendruomenei yra labai svarbu atsižvelgti ir į tai, kokios ateities nori pačios Grenlandijos gyventojai.

„Pirmiausia – ar mes pasiklausėme Grenlandijos žmonių? Kiek žinau, vakar „Times“ paskelbė apklausas, kad tik iki 6 proc. pasisako, kad galėtų būti svarstomas tas klausimas“, – sakė politikas.

R. Motuzas pripažįsta iš pradžių šiuos JAV prezidento pasisakymus vertinęs kaip tam tikrą provokaciją. Visgi, pasak jo, dabar jau darosi akivaizdu, kad D. Trumpo ketinimai yra rimti.

„Matyt, pirmą kartą, kai jis padarė tą pareiškimą, aš maniau, kad tai yra tiesiog tam tikra galbūt provokacija. Bet, kita vertus, šiandieną mes jau matome, kad tai yra gana rimta. Ir sakyčiau, kad yra rimta problema, kai mes pradedame tokius svarstymus“, – sakė jis.

Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys trečiadienį pabrėžė, kad šiame debate dėl Grenlandijos Lietuva nestoja nei Vašingtono, nei Danijos pusėn.

Politiko teigimu, JAV bei Danija yra Lietuvos partnerės, todėl visi klausimai turi būti sprendžiami „sąjungininkų ir tarptautinės teisės dvasioje“.

ELTA primena, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas tarptautinėje bendruomenėje sukėlė diskusijas pareiškęs, kad Danijai pavaldi Grenlandija turėtų priklausyti Valstijoms. D. Trumpas tvirtino, kad JAV „gaus Grenlandiją“, nes tai susiję su pasaulio laisve, o JAV yra vienintelė jėga, galinti tą laisvę užtikrinti.

Respublikonas neatmetė, kad siekiant prisijungti Grenlandiją JAV gali panaudoti karinę jėgą ar ekonomines priemones. Šiuo metu JAV turi karinę bazę salos šiaurėje.

Savo ruožtu Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen antradienį lankėsi Berlyne, Paryžiuje ir Briuselyje, siekdama užsitikrinti Europos šalių vadovų paramą Kopenhagai. Sausio viduryje M. Frederiksen telefonu kalbėjosi su D. Trumpu ir pokalbio metu pabrėžė, kad Grenlandija dėl savo ateities turi apsispręsti pati.

Grenlandija, didžiausia pasaulyje ne kontinentinė sala, iš esmės yra autonomiška, pavaldi Danijos karūnai, Danija rūpinasi salos gynyba ir užsienio reikalais. Ji užima svarbią geopolitinę padėtį Arktyje ir, kaip manoma, joje yra gyvybiškai svarbių naudingųjų iškasenų.