Už Igną Vėgėlę: prezidentas turės apginti tradicines vertybes ir demokratijos kokybę

„Įžvelgiantiems suokalbį, turiu pasakyti, kad gerbiamo Igno kol kas gyvo nesu matęs - tik per medijas. Tik telefonu teko pabendrauti - paliko gerą įspūdį: šiltas, išmintingas, „nepasikėlęs", malonus žmogus. Kreipimosi iniciatorių vardu paklausiau, kaip žiūrėtų į žinomų, patriotiškų žmonių iniciatyvą paraginti jį dalyvauti prezidento rinkimuose. Atsakė, jog atviras visoms kilnioms, demokratiškoms iniciatyvoms. Taip ir gimė idėja", - pasakojimą „Vakaro žinioms" pradėjo G. Merkys.

Anot jo, idėja dairytis Lietuvoje naujo ryškaus ir vertybiškai tvirto lyderio gimė dėl to, kad Lietuva „nusimušė" nuo valstybės modelio, kurio daug kas pelnytai tikėjosi.

„Globalizmo ir galingų tarptautinių institucijų dominavimo bei diktato sąlygomis tautinės valstybės silpsta visur, nuo tautinės valstybės modelio nukrypstama ir Lietuvoje. Tautinės - ne genetiškai, kad visi žmonės tik su lietuviškais genais, o pilietine prasme: jei ukrainietis, latvis ar judėjus yra lojalus Lietuvai, priėmė jos pilietybę, integravosi, tai jis ir yra pilnavertis pilietis. Nuo atstovaujamosios demokratijos modelio taip pat tolstame. Piliečių, rinkėjų balsas svarbus tik rinkimų dieną. Mums prievarta perša pasaulėžiūrą, gyvenimo būdą, socialinius eksperimentus, kuriems dauguma Lietuvoje akivaizdžiai nepritaria. Nesutinkantys yra pjudomi ir marginalizuojami. Kitas dalykas - bemaž kasdien šluostomasi kojas į Konstituciją. Kad ir valstybinės kalbos klausimu. Konstitucijoje yra straipsnis, jog šalies ūkis privalo tarnauti ne siauroms interesų grupėms, o visos Tautos labui. Šito irgi nevykdome - turiu mintyje „Igničio" dalinį privatizavimą, mokesčių sistemos sudarkymą, nekontroliuojamą užsienio bankų monopolį, valdžios keliaklupsčiavimą prieš transnacionalinius investuotojus tuo pat metu ignoruojant nacionalinio verslo, žemdirbių interesus", - vardino profesorius.

Pasak jo, nenorima pripažinti, jog Lietuva daugeliu požiūriu „važiuoja žemyn".

„Lietuvoje drastiškai mažėja gyventojų skaičius. Kodėl, jei čia taip gera gyventi? Griūnant SSRS Lenkijoje buvo apie 36 mln. gyventojų, Lietuvoje - 3,7 mln. Šiandien Lenkijoje - 38 mln. gyventojų. Pasilyginkime proporcijomis su kaimyne, dabar gyventojų privalėtume turėti apie 3,8 mln., deja, nebeturime ir varganų 2,8 mln. Jei išmirštančios Lietuvos demografinį trendą pritaikytume Lenkijai, ten privalėjo likti 28 mln. gyventojų. Kodėl mūsų partijų reitingai tokie žemi? Tikro parlamentarizmo neturime, opozicija nugalinta ir pati nusigalinusi. Žmonių nepasitikėjimas teismais, bet kuria valdžios grandimi yra beviltiškas. Susidaro įspūdis, kad Lietuva tampa teritorine administracija, beje, ne per geriausiai besitvarkančia. Daugelio žmonių tai netenkina. Paskubomis pradėta begalė neišdiskutuotų ar netgi destruktyvių reformų. Išsisklaidžius pažadų miglai, viskas tik blogėja.

Užsibrėžėme siekti „gerovės valstybės". Deja, net mūsų Ekscelencija ją pamiršo. Visuomenėje, didelėje jos dalyje tiesiog tvyro poreikis, socialinis užsakymas naujai politikai ir naujai lyderystei. Kadangi efektyviai tvarkytis valstybėje nesugebama, tas poreikis ir, kalbėkime atvirai, tam tikra socialinė įtampa, nepasitenkinimas niekur nedings, viskas tik klaupiasi ir stiprėjama. Tikimės, kad I.Vėgėlė moderuotų teigiamus pokyčius, kurie valstybėje yra pribrendę objektyviai ir atliepia gausybės rinkėjų lūkesčius. Vienas, aišku, nieko negalėtų padaryti. Visgi, turėdamas rinkėjų pasitikėjimą, esant demokratiškai atsinaujinusiam Seimui, tikimės, imtųsi iniciatyvos, pradėtų dialogą su visuomene, vykdomąja ir įstatymų leidžiamąja valdžia, su nacionaliniu verslu. Neseniai paaiškėjo pafrontės valstybei pavojingas, pribloškiantis dalykas. Pasirodo, prezidentas, premjerė ir užsienio reikalų ministras tiesiogiai nesusitinka, nekomunikuoja po 8 mėnesius. Normalioje valstybėje seniai būtų apkalta visiems trims", - dėstė G.Merkys.

Profesoriaus teigimu, svarbiausi pokyčiai, kurių tikimasi iš I.Vėgėlės, kuris yra aukščiausio lygio profesionalas, profesorius - konstitucingumo sugrąžinimas bei tautinės valstybės išmontavimo stabdymas, tradicinių vertybių, įtvirtintų Konstitucijoje, apsauga. Dar G.Merkys pabrėžė, kad visi, pasirašę kreipimąsi į I.Vėgėlę, yra žmonės, kažką pasiekę profesijoje, gyvenime, yra tikri Lietuvos patriotai, turintys supratimą apie valstybės valdymą, geopolitiką.

„Bet yra toks Paulius Jurkevičius, kuris sureagavo į mūsų kreipimąsi - esą tai tokie pat šviesuoliai, kurie 1940 m. „Stalino saulę" atnešė. Esą, nemyli Ukrainos, nusistatę prieš NATO ir ES, ruošia Lietuvoje dirvą Orbano tipo politikai. Absurdas tai. Jei šiandien nebūtume NATO, galimai Putinas būtų pradėjęs savo intervenciją ne nuo Kijevo „per tris dienas", bet nuo Vilniaus ir Rygos „per pusantros paros".... Nekorektiška kritika kreipimosi iniciatorių ir I.Vėgėlės atžvilgiu rodo, kad esamos jėgos kažko išsigando, kad sisteminės partijos, sisteminės medijos ir jas aptarnaujantys apžvalgininkai akivaizdžiai bijo pokyčių. Galią turinčios jėgos nori, jog šalies politinėje sistemoje, kuri praktiškai neturi pagarbos ir pasitikėjimo masėse, niekas nesikeistų, kad atstovaujamoji demokratija šiukštu neatsinaujintų naujomis partijomis, naujais politiniais lyderiais.

Net mažutėlė naujovė, naujas žmogus politikoje, supraskite, yra didžiausias blogis, grėsmė demokratijai, daugiapartinei sistemai. Tai bandoma ištrimituoti. Kažkada ir B.Obama buvo visiška inovacija JAV politinėje sistemoje - pirmas prezidentas afroamerikietis. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje iškilusis V.Čerčilis buvo rinkėjų išmestas iš valdžios olimpo. Demokratijos jėga - nuolatiniame atsinaujinime. Neperspektyvu ir netgi idiotiška daryti iš teisės profesoriaus I.Vėgėlės baubą, skirtą vaikams gąsdinti. Visa tai turės atvirkščią efektą. Kaip politikas, jis dar labai jaunas ir, panašu, ateis į didžiąją politiką mažiausiai keliems dešimtmečiams", - akcentavo G.Merkys.

Jam susidarė įspūdis, kad I.Vėgėlė - neradikalus, nuosaikus, turintis didelę vidinę kultūrą žmogus.

„Natūralu, jog teisės profesorius ir patyręs advokatas geba pasverti kiekvieną žodį, nedaro staigių judesių. Visgi jis turi tvirtą moralinį ir vertybinį stuburą. Mažai kas žino, jog advokatas nemokamai gynė kelis mūsų signatarus, kuriems už dalyvavimą socialiniame proteste buvo iškelta byla. Teisės profesoriui labai tiktų moderuoti procesus, kurie padėtų reanimuoti mūsų šalyje trypiamą Konstituciją, stabdytų deformuotą ir skubotą teisėkūrą. Konstitucinis Teismas yra pasisavinęs suvereno galias, kurias Tauta demokratijos sąlygomis turėtų įgyvendinti per referendumus ir teisėtai rinktus atstovus, per parlamentinius debatus ir konstruktyvią, subalansuotą teisėkūrą. Deja, mūsų KT tiek yra „pribūręs", kad...", - dūsavo G.Merkys.

Pasak jo, „valstiečiai" buvo inicijavę pataisas, kad atliekų deginimo įmonės būtų nukeltos bent 20 km nuo gyvenamųjų vietovių.

„Mūsų KT žyniai išaiškino, kad tai prieštarauja Konstitucijai, nors joje apie buitines atliekas ir jų deginimą - nė žodžio. Jei to teismo sugeneruotą 20 psl. apimties manieringą išreikštume vienu paprastu teiginiu į Konstitucijos tekstą, gautume: „Atliekų deginimo įmonės LR statomos didmiesčiuose ir kuo arčiau centro". Dar KT išaiškino, kad šeimos teisinėje sampratoje yra svarbu ne formalūs įrašai metrikacijų knygose, bet emocinis ryšys ir įsipareigojimai. Pagal tokį išaiškinimą trys aistringi vaikinai plaukuotomis krūtinėmis ir jų rotveileris, jei tik visi susisaistę emociniais ryšiais - jau šeima. Arba, jei studentas išvažiuoja vasarą į Palangą pardavinėti ledų ir, užvedęs aistringą romaną su kuo nors emociškai stipriai susisaisto - jau šeima", - ironizavo G.Merkys.

„Konstitucija ir atstovaujamoji demokratija šiandien yra fikcija. Konstitucinę santvarką reikia atstatyti, o suverenui privalu sugrąžinti galias. Politinis lyderis, kuris padės Tautai išspręsti konstitucingumo ir demokratijos kokybės problemas, įeis į valstybės istoriją. Kad toji valstybė išliktų, privalome pasistengti visi", - reziumavo G.Merkys.