Penkių Lietuvos muziejų vadovai liko it musę kandę - nors šių muziejų veiklos rezultatai viršijo lūkesčius, jų direktoriams kultūros ministro sprendimu buvo nurėžti priedai, kuriuos jie nuolatos gaudavo prie atlyginimo. Dėl to jų alga sumažėjo maždaug trečdaliu. Tokį ministro žingsnį vieni vadina nesusipratimu, kiti - nekompetencija, treti - neapdairia klaida.
Priedai kaip premijos
Kultūros ministras Šarūnas Birutis teisinosi, kad algos niekam nesumažėjo, tiesiog, įvertinus muziejų darbo rezultatus, kai kuriems jų vadovams nebebuvo skirti priedai. Tačiau, anot muziejininkų, 2013 metų veiklos rezultatai pateikiami tik vasarį, o sprendimas dėl priedų buvo priimtas anksčiau. Ministras, paklaustas, kodėl taip nutiko, sakė, kad viceministrai ir tas sritis kuruojantys skyriai daugmaž žino, kaip koks muziejus dirba ir kokių rezultatų pasiekia, todėl jei nėra už ką premijuoti, nepremijuoja.
„Priedas nėra atlyginimas, jis yra skiriamas už tam tikrus pasiekimus. Kita vertus, priedas išmokamas tada, kai biudžete tam yra pinigų, o metų pradžioje tam pinigai nėra numatomi“, - teisinosi kultūros ministras. Anot jo, priedai muziejų vadovams skiriami už veiklos rezultatus, tam tikras edukacines programas, lankytojų ir lėšų pritraukimą. Įvertinus šiuos rodiklius ir sprendžiama, kuriuos vadovus paskatinti piniginėmis išmokomis. „Tokie priedai yra skiriami ketvirčiui, paskui vėl sudaroma komisija, kuri peržvelgia rezultatus, įvertina naujas programas ir nutaria iš naujo, kam skirti priedus“, - sakė Š.Birutis.
Prašė paaiškinimo
Keturis mažamečius vaikus auginantis Žemaičių vyskupijos muziejaus direktorius Antanas Ivinskis pasakojo, kad dabar jo alga nesiekia net pusantro tūkstančio litų, todėl pagrindinis klausimas jam šiuo metu yra - kaip išmaitinti savo šeimą. Sužinojęs tokį sprendimą, jis pasiprašė ministro audiencijos, tačiau į savo kreipimąsi nesulaukė jokio atsakymo. „Niekas net nereaguoja. Mano manymu, toks sprendimas neparemtas jokia veiklos analize, padarytas dar prieš pateikiant praėjusių metų veiklos rezultatų ataskaitas. Praėjusiais metais mūsų muziejaus pajamos, surinktos iš lankytojų, buvo didžiausios per visus muziejaus gyvavimo metus“, - sakė muziejininkas.
Dėl kultūros ministro audiencijos kreipėsi ir Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktorė Regina Lopienė, tačiau jokio atsakymo taip pat negavo. Ji pasakojo, kad per 12 direktoriavimo metų su tokia situacija susidūrė pirmą kartą.
„Dirbsiu aš ir už pusantro tūkstančio litų, žemė aukštyn kojomis neapsivers, bet būtų gerai, kad kas nors bent paaiškintų, kodėl taip buvo nuspręsta“, - sakė muziejaus vadovė. R.Lopienė paaiškinimo klausė ir kultūros viceministro Romo Jarockio. Nors susitarti dėl susitikimo su juo pavyko, anot direktorės, kalbėti apie priedus jis griežtai atsisakė. „Sakė, kad kalbėti galime apie bet ką, tik ne apie priedus. Todėl kalbėjomės apie muziejaus veiklą, jos trūkumus. O trūkumai buvo įvardyti tokie kaip pareigybių aprašų nebuvimas. Būtų gerai, kad aiškiai pasakytų, kas negerai“, - sakė Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus vadovė.
Uždirbo daugiau, nei planavo
Užgavėnėms besiruošiančio Lietuvos liaudies buities muziejaus direktorė Violeta Reipaitė spėjo, kad ministras gal buvo klaidingai informuotas, mat jų muziejaus praėjusių metų rezultatai gerokai pranoko lūkesčius. „Per 2013 metus sulaukėme daugiau nei 80 tūkst. lankytojų, inicijavome 19 renginių, į ministerijos sąskaitą pervedėme daugiau nei 720 tūkst. litų, uždirbtų iš bilietų ir įvairių paslaugų. Organizavome 971 edukacinę programą. Iš įvairios projektinės veiklos į muziejų atėjo 515 tūkst. litų. Padarėme daugiau, negu planavome. Tačiau ataskaitos apie šiuos rezultatus ministerijai pateikiamos vasarį, o sprendimas dėl priedų buvo priimtas daug anksčiau, todėl ir manome, kad ministras suklydo“, - svarstė muziejaus direktorė. Ji apgailestavo, kad šiuo metu nelabai aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis vieniems priedai yra skiriami, kitiems - ne.
Toks Kultūros ministerijos sprendimas nustebino ir Kauno IX forto muziejaus vadovę Jūratę Zakaitę. „Man tai buvo naujiena, nes nebuvo nei veiklos vertinimo, nei jokio įspėjimo. Niekas nepaaiškino. kodėl taip nuspręsta. Dabar mūsų muziejaus lankomumas auga. 2013 metais lėšų surinkome daugiau, nei planavome. Visada laikomės stabiliai. Jokio ryškaus nuosmukio nebuvo“, - pasakojo direktorė. Nors dabar jos alga beveik susilygino su kitų muziejaus darbuotojų atlyginimais, moteris sakė nenuleisianti rankų. „Rengsime naujas edukacines programas, peržiūrėsime savo struktūrą, stengsimės nepasiduoti“, - sakė J.Zakaitė.
„Gelžgalių saugykla“
Lietuvos aviacijos muziejaus direktorius Remigijus Jankauskas apgailestavo, kad šį muziejų ministerija visada laikė antrarūšiu. „Čia dirbu nuo 2001 metų ir visada jaučiau, kad esame laikomi kaip kokie pavainikiai, kurie neatitinka standartinio supratimo apie muziejų, brangius paveikslus, senovinius gobelenus. Visą laiką buvome vadinami „gelžgalių saugykla“, - pasakojo direktorius. Anot jo, 2013-ieji Aviacijos muziejui buvo rekordiškai sėkmingi metai. Jame apsilankė 48 proc. daugiau žmonių nei prieš metus, buvo inicijuota 35 proc. daugiau edukacinių programų. Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 80-osioms metinėms buvo suorganizuotas legendinio lėktuvo „Lituanica“ simbolinis skrydis, nors, anot R.Jankausko, ministerija tam pinigų neskyrė.
„Tokį žingsnį vertiname kaip ministerijos valdininkų nekompetenciją. Sprendimus jie priėmė nesusipažinę su situacija. Iki šiol pagal nusistovėjusią sistemą priedas buvo skiriamas už praėjusio laikotarpio rezultatus, o ne už tai, kas bus padaryta. 2013-ųjų veiklos ataskaitos oficialiai pateikiamos vasarį, o įsakymas dėl priedų buvo priimtas sausį. Kita vertus, niekada niekas nesakė, ką darome blogai“, - pasakojo R.Jankauskas.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
